Juodoji Ančia: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Juodoji Ančia''' ({{be|Чорная Ганча}}, {{pl|Czarna Hańcza}}) - [[upė]] [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]]; [[Nemunas|Nemuno]] kairysis [[intakas]]. Prasideda [[Suvalkų vaivadija|Suvalkų vaivadijoje]], [[Ančia (ežeras Lenkijoje)|Ančios]] ežere. Prateka [[Vygriai|Vygrių]] ežerą. Įteka į Nemuną [[Gardino sritis|Gardino srities]] ir [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajono]] pasienyje, netoli [[Varviškė]]s kaimo. Paviršiaus [[baseinas (hidrologija)|baseinas]] - apie 1916 km², iš jų apie 1612 km² Lenkijoje ir apie 178 km² Baltarusijoje. Upės ilgis yra apie 142-145 km iš kurių apie 108 km Lenkijoje ir apie 35 km Baltarusijoje. Upė teka per [[Suvalkai|Suvalkų]] miestą. Vidutinis [[vandens nuotėkis]] yra 1,4 m³/s ties [[Vygriai (ežeras)|Vygrių]] ežero žiotimis. Upės vandenį [[2004]] m. tikrino iš [[Balstogė|Balstogės]] atvykusi [[Lenkijos aplinkos apsaugos inspekcija]], kuri nustatė upės švarumą. Ties 41,6 km vandens švarumas įvertintas II klase, o ties 135,8 km įvertintas IV klase. Tarp šių dviejų taškų upės švarumas įvertintas III klase. Didžiausi intakai: Viarsnianka, Pavlavka, Vetraluža, [[Seina (upė)|Seina (Mara)]], [[Igara]] (kairieji), Kalna, [[Augustavo kanalas]], Malešavka, Vaukušanka (dešinieji). Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIX a.]] upės apylinkėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta - [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. upė buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valdose. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] upė pateko į [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]] priskirtą teritoriją.