Gyvulininkystės poveikis aplinkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
+vandens naudojimas. buvusi info suskaldyta į atskiras dalis |
||
Eilutė 3:
'''Gyvulininkystės aplinkosauginis poveikis''' nurodo, kokią [[ekologija|ekologinę]] įtaką aplinkai sukelia [[domestikacija|domestikuotų]] gyvūnų auginimas dėl praktinės naudos, grožio, laisvalaikio praleidimo ar kitų tikslų. Siekiant tai nustatyti yra vertinama dėl gyvulininkystės į aplinka patenkanti tarša, šios ūkio šakos resursų naudojimas, poveikis [[ekosistema|ekosistemoms]] ir kiti aspektai.
==
2006 metų lapkritį [[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]] išleido pranešimą<ref>{{cite web |url=http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.htm |title=Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options|accessdate=2010-09-29|publisher=[[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]]}}</ref>, teigiantį, kad [[gyvulininkystė]] pagamina daugiau [[Šiltnamio efektas|šiltnamio efektą]] sukeliančių dujų (18 % visų antropogeninių [[Šiltnamio dujos|šiltnamio dujų]]) nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus (13,5 %<ref>{{cite web | url=http://www.hm-treasury.gov.uk/independent_reviews/stern_review_economics_climate_change/stern_review_report.cfm | title=Stern Review Report on the Economics of Climate Change }}</ref>), jų tarpe 9 % viso pasaulio [[anglies dioksidas|anglies dioksido]] dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % [[metanas|metano]] dujų ir 67 % [[amoniakas|amoniako]]
Kitoje ataskaitoje, išleistoje 2009 metais [[Worldwatch Institute]] organizacijos, teigiama, kad gyvulininkystė atsakinga ne mažiau kaip už pusę visų žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.<ref>{{cite web |url=http://www.worldwatch.org/node/6294 | title=Livestock and Climate Change | accessdate=2011-03-26 | publisher=Robert Goodland and Jeff Anhang, World Watch Magazine, 2009}}</ref> Ataskaitoje pažymima, kad [[gyvūninės kilmės produktai|gyvūninės kilmės produktų]] gamyba faktiškai išleidžia ne mažiau kaip 32,6 mlrd. tonų anglies dioksido per metus, arba 51 procentą visame pasaulyje išmetamo šiltnamio dujų kiekio.
==Vandens naudojimas==
Kitais tyrimais taip pat įrodyta, kad gyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas [[Baltymas|baltymų]], gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš [[pašaras|pašaro]] jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota<ref>{{cite web |url=http://www.ajcn.org/cgi/content/abstract/78/3/660S | title=Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment | accessdate=2010-09-29 | publisher=D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003}}</ref>, kad norint gauti viena kaloriją [[jautiena|jautienos]] baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. [[Kiauliena|Kiaulienos]] atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų.<ref>{{cite web |url=http://www.universityofcalifornia.edu/sustainability/documents/earth_dietcarboncomp.pdf | title=Diet, Energy and Global Warming | accessdate=2010-09-29 | publisher=Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www-personal.umich.edu/~choucc/environmental_impact_of_various_dietary_patterns.pdf | title=Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems | accessdate=2010-09-29 | publisher=L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8}}</ref>▼
{| class="wikitable" align="right" style="clear:left; margin:0 0 0.5em 1em;"
|+Numatomas vandens kiekio poreikis įvairių maisto produktų gamyboje (m³ vandens/t pasėlių)<ref>{{cite web |url=http://www.waterfootprint.org/Reports/Report12.pdf | title=Virtual Water Trade | accessdate=2011-03-26 | publisher=IHE Delft, 2002}}</ref>
|-
| ||<small>Hoekstra<br>& Hung<br>(2003)</small> ||<small> Chapagain<br>& Hoekstra<br>(2003)</small> || <small>Zimmer<br>& Renault<br>(2003)</small> || <small>Oki<br>et al.<br>(2003)</small> || '''Vidurkis'''
|-
| '''[[Jautiena]]''' || || 15977 || 13500 || 20700 || '''16726'''
|-
| '''[[Kiauliena]]''' || || 5906 || 4600 || 5900 || '''5469'''
|-
| '''[[Sūris]]''' || || 5288 || || || '''5288'''
|-
| '''[[Paukštiena]]''' || || 2828 || 4100 || 4500 || '''3809'''
|-
| '''[[Kiaušinis|Kiaušiniai]]''' || || 4657 || 2700 || 3200 || '''3519'''
|-
| '''[[Ryžiai]]''' || 2656 || || 1400 || 3600 || '''2552'''
|-
| '''[[Sojų pupelės]]''' || 2300 || || 2750 || 2500 || '''2517'''
|-
| '''[[Kviečiai]]''' || 1150 || || 1160 || 2000 || '''1437'''
|-
| '''[[Kukurūzai]]''' || 450 || || 710 || 1900 || '''1020'''
|-
| '''[[Pienas]]''' || || 865 || 790 || 560 || '''738'''
|-
| '''[[Bulvės]]''' || 160 || || 105 || || '''133'''
|}
Gyvulininkystė yra didžiausia vandens išteklių naudotoja.<ref>{{cite web |url=http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.htm |title=Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options|accessdate=2010-09-29|publisher=[[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]]}}</ref> Gaminant tam tikrą kiekį maisto, mėsos gamybai reikia daug daugiau vandens nei gaminant tą patį kiekį augalinio maisto, pvz., grūdus.<ref>{{cite web |url=http://www.waterfootprint.org/Reports/Report12.pdf | title=Virtual Water Trade | accessdate=2011-03-26 | publisher=IHE Delft, 2002}}</ref>
Teigiama, kad reikia 60, 108, 168, ir 229 svarų vandens tam, kad pagaminti atitinkamai svarą bulvių, kviečių, kukurūzų ir ryžių. Tuo pačiu vienas svaras jautienos gamybos metu reikalauja 12000 galonų vandens.<ref>Robbins, John. ''The Food Revolution.'' Conari Pr; 1 edition. July 11, 2001. ISBN 1573247022</ref>
==Energija==
▲Kitais tyrimais taip pat įrodyta, kad gyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas [[Baltymas|baltymų]], gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš [[pašaras|pašaro]] jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota<ref>{{cite web |url=http://www.ajcn.org/cgi/content/abstract/78/3/660S | title=Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment | accessdate=2010-09-29 | publisher=D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003}}</ref>, kad norint gauti viena kaloriją [[jautiena|jautienos]] baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. [[Kiauliena|Kiaulienos]] atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14.
Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų.<ref>{{cite web |url=http://www.universityofcalifornia.edu/sustainability/documents/earth_dietcarboncomp.pdf | title=Diet, Energy and Global Warming | accessdate=2010-09-29 | publisher=Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www-personal.umich.edu/~choucc/environmental_impact_of_various_dietary_patterns.pdf | title=Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems | accessdate=2010-09-29 | publisher=L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8}}</ref>
==Kiti aplinkosauginiai aspektai==
2006 metų JT maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitoje taip pat įvardinami tokie faktai<ref>{{cite web |url=http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.htm |title=Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options|accessdate=2010-09-29|publisher=[[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]]}}</ref>:
* šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės
* ši pramonė yra pagrindinis vandens [[Teršimas|taršos]] šaltinis
* gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie [[biologinė įvairovė|biologinės įvairovės]] nykimo pasaulyje.
== Išnašos ==
| |||