Šelmenta: Skirtumas tarp puslapio versijų

| Paveiksliukas = Szelmentka 2.jpg

'''Šelmenta''' ({{pl|Szelmentka}}) – [[upė]] šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]] ir pietų [[Lietuva|Lietuvoje]], dešinysis [[Šešupė]]s intakas. Bendras ilgis 25 km, iš jų 22 km Lenkijoje ir 3 km - Lietuvoje. Ištakos yra į pietryčius nuo [[Jasionovo kalnas|Jaseniovo kalno]]. Teka per kelis ežerus: Zaleščiavą (2,3 ha), Leščiavą (7,6 ha), [[Didysis Šelmentas|Didyjį Šelmentą]] (356 ha), [[Mažasis Šelmentas|Mažąjį Šelmentą]] (168,5 ha), [[Ilgelis (JeleniavasŠipliškės)|Igelį]] (16 ha), [[Kupavas (ežeras)|Kupavą]] (27 ha).

Ant upės kranto stovi kaimai: [[Beceilai]] (tiltas), [[Šelmentas]], [[PastovėliaiPostavelekas]], [[BialoblotaiBaltos Balos]], [[SmalnikaiSmolnikai]]. Prie pastarojo kaimo Šelmentos upe tris kilometrus eina Lenkijos-Lietuvos valstybinė siena. 1995–2000[[1995]]–[[2000]] m. tyrimai parodė, kad Šelmenta yra palyginti švari upė. Pagal paviršinių vandenų kvalifikacija ją galima priskirti lašišinių vandenims.<ref>[http://www1.apini.lt/includes/getfile.php?id=318 Violeta Vincevičienė, Dainius Januškevičius. Šešupės baseino hidrologinių ir hidroheminių parametrų įvertinimas ]</ref> Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIX a.]] upės apylinkėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta - [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. upė buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valdose. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] upė pateko į [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]] priskirtą teritoriją.