Disidentas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „'''Disidenta“ |
S Atmestas 91.187.187.56 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Hugo.arg keitimas) |
||
Eilutė 1:
'''Disidentas''' ({{lot|dissidens, dissidentis}} - nesutinkantis, prieštaraujantis) – asmuo, aktyviai oponuojantis vyraujančiai nuomonei, politikai ar struktūrai, nepripažįstantis (nesilaikantis) vyraujančios ideologijos.
Disidentas paprastai griežtai laikosi valstybėje priimtų teisės normų, ypač [[konstitucija|konstitucijos]], nenaudoja smurto ir apsiriboja aktyvia žodine valdžios ar dominuojančios ideologijos kritika. Paprastai ši sąvoka apibūdina ''politinius disidentus'', kovojančius prieš [[autoritarinis režimas|autoritarinį režimą]] ar nusistovėjusią konstitucinę tvarką.
Taip pat išskiriami ''socialiniai disidentai'', kovojantys prieš dominuojančią socialinę sistemą, bei ''religiniai disidentai''. Asmuo, kuris, opoziciją išreiškia ne tik ne tik žodine kritika, bet ir karine jėga, vadinamas [[rezistentas|rezistentu]].
== Disidentai antikomunistai ==
Disidentais vadinami [[XX a.]] šeštojo dešimtmečio pabaigos-devintojo dešimtmečio opozicinio sąjūdžio [[TSRS]] bei kai kuriose sovietinio bloko valstybėse dalyviai, pvz., [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] taip buvo vadinami „[[Chartija 77]]“ dalyviai. Terminas paplito Vakarų šalyse, labiau taikytas rusų ir kitų TSRS slavų tautų žmonėms, o TSRS okupuotose šalyse, pvz., [[Baltijos šalys]]e, disidentų judėjimas laikomas [[Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui|pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui]] dalimi.
=== Judėjimo pradžia ===
Disidentų sąjūdis TSRS prasidėjo po [[Stalinas|J. Stalino]] mirties [[1953]] m. ir po [[1956]] m. TSKP XX suvažiavimo šiek tiek sušvelnėjus sovietiniam totalitariniam režimui (vadinamasis [[atšilimas]]). Pradėti platinti sovietinės cenzūros uždrausti ir Vakarų šalyse išleisti literatūros kūriniai, [[Maskva|Maskvoje]], prie paminklo [[Vladimiras Majakovskis|V. Majakovskiui]] pradėti rengti poezijos skaitymai. [[Savilaida|Savilaidos]] būdu buvo leidžiama [[cenzūra|necenzūruota]] spauda – [[1960]] m. literatūrinis almanachas „Sintaksis“, [[1961]] m. žurnalas „Feniks 61“, [[1968]]-[[1983]] m. „[[Einamųjų laikų kronika]]“ (''Хроника текущих событий'') ir kt. Disidentai, kurių vieno disidentų, [[Andrejus Amalrikas|A. Amalriko]], duomenimis, [[1969]] m. buvo apie 1000, siekė informuoti TSRS ir Vakarų šalių visuomenę apie padėtį Tarybų sąjungoje.
Demonstracijomis, kurių pirmoji surengta [[1965]] m. gruodžio mėn. Maskvoje, disidentai protestavo prieš kitaminčių persekiojimą, [[Varšuvos blokas|Varšuvos bloko]] karinę [[Prahos pavasaris|intervenciją į Čekoslovakiją]] ([[1968]] m. [[rugpjūčio 25]] d.) ir kitą. Didelę reikšmę disidentų judėjimo plėtrai ir represijų prieš juos paūmėjimui turėjo „Atviras laiškas“, kurį 1965 m. lapkričio mėn. išplatino dvasininkai [[Glebas Jakuninas]] ir Nikolajus Ešlimanas.
=== Represijos ===
Nors sovietinės santvarkos disidentai atvirai nekritikavo, prieš juos iškart imtasi represijų, tiesa, ne tokių griežtų, kaip J. Stalino laikais. Kovą su disidentais vedė [[KGB]] 5-oji vyriausioji valdyba. Jau [[1962]] m. keturi poezijos skaitymų dalyviai, tarp jų – [[Vladimiras Bukovskis]], buvo nuteisti po keletą metų kalėti. Disidentai prievarta gydyti [[psichiatrija|psichiatrijos]] ligoninėse ([[Petras Grigorenko]], V. Bukovskis ir kt.). Rašytojų, kurių kūriniai buvo išleisti užsienyje, [[Julijus Danielis|Julijaus Danielio]] ir [[Andrejus Siniavskis|Andrejaus Siniavskio]] [[Danielio ir Siniavskio procesas|teismas]] [[1966]] m. pradėjo keliolikos politinių procesų seriją. [[1967]]-[[1970]] m., daugiausia už sovietinės santvarkos šmeižimą, nuteisti [[Aleksandras Ginzburgas]], V. Bukovskis, P. Grigorenko, [[Natalija Gorbanevskaja]], [[Larisa Bogoraz]] ir daug kitų. [[1975]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] 7 metams [[GULAG]]'o lagerių buvo nuteistas mokslininkas biofizikas [[Sergejus Kovaliovas]].
=== Judėjimo plėtra ===
Represijos disidentų sąjūdžio nenuslopino. [[1969]] m. gegužės mėn. Maskvoje įkurta [[Žmogaus teisių TSRS gynimo iniciatyvinė grupė]], [[1970]] m. lapkričio mėn. – [[Žmogaus teisių gynimo komitetas]], į kurį įėjo [[Andrejus Sacharovas]], A. Tverdochlebovas, V. Čalidze). 1976 m. kovo mėn. A. Sacharovas, [[Jelena Boner]], [[Jurijus Orlovas]] įkūrė pirmąją TSRS [[Maskvos Helsinkio grupė|Maskvos Helsinkio grupę]]. Netrukus tokios grupės sukurtos Lietuvoje ([[Lietuvos Helsinkio grupė]]), [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Gruzija|Gruzijoje]], [[Armėnija|Armėnijoje]].
Disidentus imta tremti iš TSRS. [[1977]] m. ištremtas [[Aleksandras Solženicynas]], [[1979]] m. A. Ginzburgas, E. Kuznecovas ir kt. Keturis kartus teistas V. Bukovskis [[1976]] m. iškeistas į [[Čilė]]s komunistų partijos vadovą [[Luisas Korvalanas|L. Korvalaną]]. [[1972]] m. iš V. Čalidzės, [[1978]] m. iš P. Grigorenkos atimta TSRS pilietybė. Kartu su „oficialiais“ disidentais buvo ištremti ir judėjime nedalyvavę sovietinei valdžiai neįtikę asmenys, tokie, kaip būsimas [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas [[Josifas Brodskis]].
Nuo [[1985]], TSRS prasidėjus vadinamajai [[perestroika]]i, represijos prieš disidentus silpnėjo. [[1990]] m. paleisti paskutiniai politiniai kaliniai.<ref>{{VLE|V|8||Disidentas}}</ref>
== Religiniai disidentai ==
[[Prancūzija|Prancūzijoje]] XVI a.-[[XVIII a.]] disidentais buvo laikomi [[hugenotai]], [[Vokietija|Vokietijoje]] iki [[1919]] m. [[senkatalikiai]]. [[Anglija|Anglijoje]] XVI a.-XVII a. disidentai vadinti [[nonkonformistai]]s.
XVI a. pradžioje [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] ir [[Lenkijos karalystė]]je disidentais buvo vadinami visi nekatalikai, visų pirma [[stačiatikiai]] (nuo [[1596]] m. [[Brastos unijos]] - dizunitai). XVI a. viduryje [[evangelikai liuteronai]], [[evangelikai reformatai]] ir čekų broliai vadinti eretikais, nuo [[1573]] m., patvirtinus Varšuvos konfederacijos aktą - disidentais. [[1717]] m. Varšuvos seimo nutarimu stačiatikius vėl imta vadinti disidentais. [[1791]] m. [[Gegužės 3 d. konstitucija|Gegužės trečiosios konstitucijoje]] paskelbus visišką tikybos laisvę disidentų sąvoka nebevartota. XVIII a. tariamas disidentų gynimas buvo vienas pretekstų Rusijai kištis i [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] vidaus reikalus.
<ref>[[VLE]], V t. 8 psl.</ref>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Vikižodynas|disidentas|no=T}}
[[Kategorija:Politinis pasipriešinimas]]
[[Kategorija:TSRS istorija]]
[[Kategorija:Religija]]
[[bg:Дисидент]]
[[ca:Dissidència]]
[[cs:Disident]]
[[da:Systemkritiker]]
[[de:Dissident]]
[[en:Dissident]]
[[eo:Disidento]]
[[es:Disidencia]]
[[et:Dissident]]
[[fi:Toisinajattelija]]
[[fr:Dissidence]]
[[gl:Disidencia]]
[[he:דיסידנט]]
[[hr:Disident]]
[[it:Dissidente]]
[[ja:反体制]]
[[ka:დისიდენტი]]
[[ko:반체제]]
[[lb:Dissident]]
[[lv:Disidents]]
[[mk:Дисидент]]
[[nl:Dissident]]
[[no:Dissident]]
[[pl:Dysydent (polityka)]]
[[pt:Dissidência]]
[[ru:Диссидент]]
[[sh:Disident]]
[[simple:Dissident]]
[[sk:Disident]]
[[sr:Дисидент]]
[[sv:Dissident]]
[[szl:Dysydent (polityka)]]
[[uk:Дисидент]]
[[vi:Người bất đồng chính kiến]]
[[zh:持不同政见者]]
[[zh-yue:異見人士]]
| |||