Pafas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pafosas''' -− pajūrio miestas pietvakarių [[Kipras|Kipre]]; apskrities centras. Antikos laikais buvo du Pafosai: Senasis<ref>Old Paphos, in Ancient Greek: {{polytonic|Πάφος παλαιά}}, Ptol. v. 14. § 1; or, in one word, {{polytonic|Παλαίπαφος}}, Strabo xiv. p. 683; Palaepaphos, Plin v. 31. s. 35)</ref> ir Naujasis<ref>New Paphos in Ancient Greek ({{polytonic|Πάφος Νέα}}, Ptol. ''l. c.''; Nea Paphos, Plin. ''l. c.''.</ref>. Dabartinis gyvenamas miestas anksčiau vadinosi Naujuoju Pafosu.

Tai besiplečiantis kurortas su patraukliu žvejybos uostu. Miestas padalintas į dvi dalis: Ktima jūros terasoje yra gyvenamasis kvartalas, o Kato PafosPafosas prie jūros, pastatyta aplink viduramžių uostą, yra prabangių viešbučių ir pramogų kvartalas. ''Apostolou Pavlou Avenue'' yra gyvibingiausiagyvybingiausia gatvė mieste, jungianti abu kvartalus. Ji prasideda prie miesto centro Kenedžio aikštėje ir baigiasi už Viduramžių tvirtovės uoste. Pafoso uostas nėra labai svarbus: laivai labiau naudojasnaudojasi [[Limasolis|Limasolio]] uostu.

[[Vaizdas:Aphrodites Rock.jpg|thumb|200px|left|Mitinė Afroditės gimimo vieta.]]

Pafosas yra [[Afroditė]]s, graikų meilės ir grožio deivės, mitinė gimtinė ir miesto įkūrimo mitas visais lygiais su ja susijęs. Pasak mito, miesto įkūrėjas Pafosas buvo [[Pigmalijonas|Pigmalijono]] ir jo sukurtos Afroditės dramblio kaulo skulptūros, kuri deivės dėka atgijo kaip "pieno„pieno baltumo"baltumo“ [[Galatėja]], sūnus. Graikų-romėnų laikais Pafosas buvo Kipro sostinė, iš tų laikų išliko puošnūs valdytojo rūmai, labiausiai lankomi dėl mozaikų. I a. mieste lankėsi [[Apaštalasapaštalas Paulius]] lankėsi mieste I a. Pafosas įtrauktas į oficialų [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

[[Vaizdas:Dionysos&Iokaste.jpg|thumb|left|Dionizo mozaikos, vaizduojančios Dionizą ir [[Jokastė|Jokastę]] namai, PafosasPafose.]]

Senojo Pafoso vietoje dabar yra Kouklia kaimas. Pasak Stabono, miestas buvo netoli Zefyrijaus rago bei Bokaro upės žiočių, tik [[Stadija (ilgio matas)|stadija]] nuo jūros.

Graikai sutinka, kad Afroditė iškilusi iš jūros išsilaipino Pafose<ref>Tacitus ''Hist.'' ii. 3; Pomponius Mela, ii. 7; Marcus Annaeus Lucanus viii.456</ref>. [[Pauzanijas]] teigia, kad jos garbinimas kilęs iš Sirija|Sirijos, tačiau labiau tikėtina, kad iš [[Finikija|Finikijos]]. Prieš randant archeologinių įrodymų, buvo manoma, kad Afroditės kultas Kipre atsirado prieš [[Homeras|Homero]] laikus (700 m. pr. m. e.), nes giraitė ir altorius, skirti Afroditei, paminėti [[Odisėja|Odisėjoje]]. Archeologiniai duomenys rodo, kad kipriečiai garbino vaisingumo deivę prieš atvykstant graikams, o jos kultas derino Egėjo ir Rytų civilizacijų elementus. Apylinkėse randomosrandamos trijų tūkstantmečių senumo moteriškos figurėlėsfigūrėlės ir amuletai.

Pafose telkėsi ne tik Kipro, bet ir viso Egėjo pasaulio Afroditės kultas. CinyradaiVyriausi žyniai buvo Kinyridai, CinyroKinyro, turinčio graikišką vardą ir finikietišką kilmę, palikuonys buvo vyriausi žyniai. Jų galia buvo didžiulė, bet įrašai rodo, kad juos bandė kontroliuoti Senatas ir Liaudies susirinkimas. Pafose buvo ir [[orakulas]]<ref>Engel, i.p. 483.</ref>. Tik keletaskeli miestųmiestai buvo labiau pašlovinti ir apdainuoti poetų<ref>Pvz.: Aeschylus ''Suppliants'' 525; Virgil ''Aeneid'' i. 415; Horace Odes i. 19, 30, iii. 26; Status Silvius i. 2. 101; Aristophanes ''Lysistrata'' 833, etc.</ref>. Milžiniškos Afroditės šventyklos liekanos vis dar matomos, jąjas supa didžiulė siena. Po žemės drebėjimo miestą atstatė [[Vespasianas]], ant kurio monetų jis matomas. Miestas vaizduojamas ir ankstyvesnių bei vėlyvesnių imperatorių monetose, pvz.: [[Septimijus Severas|Septimijaus Severo]]<ref>Engel, vol. i. p. 130.</ref>. IšŠventyklą atvaizdųpagal atvaizdus ir liekanųliekanas Hečas,bandė atstatyti [[Kopenhaga|Kopenhagos]] architektas, bandė atstatyti šventykląHečas.<ref>''Müller's Archäol.'' § 239, p. 261; Eckhel, vol. iii. p. 86.</ref>.

Naujasis Pafosas, dabar gyvenamas miestas, buvo įkurtas vakarinėje salos dalyje ir turėjo gerą uostą. Jis buvo 12&nbsp;km į šiaurės vakarus nuo senojo miesto. Jis taip pat turėjo įkūrimo mitą: teigiama, kad miestą įkūrė [[Agapenoras]], [[Arkadija|arkadijiečių]] vadas [[Trojos karas|Trojos kare]], kuris po [[Troja|Trojos]] užėmimo audros buvo atskirtas nuo graikų laivyno ir atsidūrė prie Kipro krantų. Agapenoras minimas kaip Pafoso karalius Analektos dvieilyje, o [[Herodotas]] užsimena apie arkadijiečių koloniją Kipre. Kaip ir Senajame Pafose, naujame mieste buvo garbinama Afroditė ir jai buvo pastatytos kelios prabangios šventyklos. Bet šiuo atžvilgiu Senasis Pafosas turėjo pranašumą, nes Stabonas teigia, kad keliaskelyje iš Naujojo į Senąjį Pafosą buvo sausakimšasdaug Afroditės garbintojų, kurie vyko į senesnes šventyklas,. beBe to, ten keliavo ir kitų Kipro miestų žmonės. Kai [[Lucijus Anėjus Seneka|Seneka]] savo laiške teigė, kad Pafosą sugriovė žemės drebėjimas, sunku pasakyti, kurį miestą jis turi galvoje. Kasijus Dionas teigia, kad jį atstatė imperatorius [[Augustas]], tad miestas pervadintas ''Augusta'', bet jis taip vadintas tik įrašuose, o paprasti žmonės miestą vadino senuoju vardu.

[[Vaizdas:paulspillar.jpg|thumb|right|Šv. Pauliaus stulpas Pafose.]]

Po 1974 m. buvo padaryta pažanga visose srityse, ypač turizmo sektoriuje, tad gyventojų skaičius pradėjo didėti. Vyriausybė daug investavo į drėkinimo užtvankas, vandentiekį, kelius ir pastatė tarptautinį Pafoso tarptautinįoro orouostąuostą, antrą tarptautinį oroustąoro uostą šalyje, o privatūs asmenys investavo į viešbučius, vilas ir pramogų verslą.

Pafosui būdingas tipiškas Viduržemio jūros klimatas, daugiausiai [[krituliai|kritulių]] iškrenta nuo lapkričio vidurio iki kovo. Čia beveik niekada nelyja vasarą, bet liepą ir rugpjūtį drėgmė gali pakilti iki 85 &nbsp;%.

Sninga retai, maždaug kas 10 metų, bet tai nesukelia didelių nemalonumų. Beveik kasmet sninga Tsados kalvose 6&nbsp;km į šiaurę nuo Pafoso. PaskutinisPaskutinį gaususkartą sniegasgausiai iškritosnigo 2001 m. žiemą.

* [[EvagorasAÉP Páfos]],