Rožių karai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 212.117.6.82 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Hugo.arg keitimas) |
|||
Eilutė 16:
[[1455]] m. prie St. Albans įvyko pirmas karo mūšis. Mūšį laimėjo jorkistai ir Anglijos parlamentas paskelbė Ričardą protektoriumi ir Hendriko VI įpėdiniu. Tačiau [[1460]] m. Ričardas žuvo mūšyje ties Wakefield'u. Jo sūnus Eduardas [[1461]] m. tapo Anglijos karaliumi Eduardu IV. Tais pačiais metais Jorkas laimėjo mūšį ties Mortimer-Cross ir Townton. Po paskutinio mūšio Henrikas VI ir jo žmona Margarita pabėgo iš šalies, tačiau netrukus buvęs karalius buvo sučiuptas ir pasodintas Tauerį.
Aktyvūs karo veiksmai atsinaujino [[1470]] m. kai į lankasterių pusę perėjo grafas Warwick'as ir hercogas Klarencas (jaunesnysis Eduardo IV brolis). Jie gražino Henriką VI į sostą, o Eduardas IV su likusiais broliais pabėgo į [[Burgundija|Burgundiją]], iš kurios sugrįžo jau [[1471]] m. Tuo metu Klarencas vėl prisijungė prie brolio ir
Eduardas taikiai valdė iki savo staigios mirties [[1483]] m. Po jo mirties Anglijos karaliumi trumpam tapo jo sūnus Eduardas V. Tačiau karališkoji taryba paskelbė jį benkartu ir jo brolis Ričardas Glosteris buvo karūnuotas kaip [[Ričardas III]]. [[1485]] m. lankasterių pajėgos, daugiausia prancūzai, vadovaujamos Henriko Tiudoro išsilaipino Velse. Įvykusiame mūšyje prie Bosvorte buvo nukautas Ričardas III ir Anglijos karūna atiteko Henrikui Tiudorui. Jis pradėjo valdyti kaip Henrikas VII. [[1487]] m. grafas Likcoln dar bandė gražinti karūną jorkistams, tačiau jis žuvo mūšyje prie Stoke.
| |||