Justinas Dabrila: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Linnutte (aptarimas | indėlis)
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Justinas Dabrila''' ([[1905]] m. [[kovo 15]] d. [[Našiškiai (Vilkaviškis)|Našiškiuose]], [[Vilkaviškio valsčius|Vilkaviškio valsčiuje]] ir [[Vilkaviškio apskritis|apskrityje]] – [[1941]] m. [[birželio 22]] d. Budavonės miške prie [[Bartninkai|Bartninkų]], palaidotas [[Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Alksnėnų bažnyčios]] šventoriuje) – [[Lietuva|lietuvių]] [[kunigas]], profesorius, kankinys.
| fonas = rel
| titulas =
| kiti titulai =
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1905|03|15}}
| gimimo vieta = [[Našiškiai (Vilkaviškis)|Našiškiai]], [[Vilkaviškio valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1941|06|22|1905|03|15}}
| mirties vieta = Budavonės miškas
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
| veikla = kunigas, profesorius, kankinys
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1928]] m. [[Lietuvos universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Justinas Dabrila''' ([[1905]] m. [[kovo 15]] d. [[Našiškiai (Vilkaviškis)|Našiškiuose]], [[Vilkaviškio valsčius|Vilkaviškio valsčiuje]] ir [[Vilkaviškio apskritis|apskrityje]] – [[1941]] m. [[birželio 22]] d. Budavonės miške prie [[Bartninkai|Bartninkų]], palaidotas [[Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Alksnėnų bažnyčios]] šventoriuje) – [[Lietuva|lietuviųLietuvos]] [[kunigas]], profesorius, kankinys.
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės]] ir [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškio gimnazijose]]. [[1920]]–[[1926]] m. studijavo [[Vilkaviškio kunigų seminarija|Vilkaviškio kunigų seminarijoje]], [[1927]]–[[1928]] m. [[VDU|Lietuvos universiteto]] Teologijos - filosofijos fakultete, 1928 m. įšventintas kunigu. Studijavo [[jėzuitai|jėzuitų]] mokyklose [[Olandija|Olandijoje]], [[Silezija|Silezijoje]], Popiežiškajame Grigaliaus universitete [[Roma|Romoje]], filosofijos daktaras. [[1934]] m. dėl ligos pasitraukė iš jėzuitų nedavęs įžadų.
 
Nuo [[1935]] m. [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškiogimnazijos gimnazijos[[kapelionas]] kapelionas, nuo [[1936]] m. kunigų seminarijos profesorius, dvasios tėvas. Bendradarbiavo katalikų spaudoje. Sukūrė diafilmų, vienas jų – apie [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] tapybą. Išleido1936 m. išleido dainų rinkinį „Vai lėkite dainos“. (1936[[1941]] m.). [[TSRSSSRS-Vokietijos karas|TSRSSSRS-Vokietijos karo]] pradžioje [[NKVD]] kariškių nukankintas su kunigais [[Vaclovas Balsys|V.Vaclovu Balsiu]] ir [[Jonas Petrika|J.Jonu Petrika]]. <ref>{{VLE|IV|- 381||Justinas Dabrila}}</ref><ref>http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/</ref>
 
== Kūryba ==
Studijų metais praturtėjo ne tik universitetiniu išsimokslinimu, bet ir savarankiškai lavinosi. JustinasUniversitete susidomėjo naujomis meno rūšimis – fotografija ir kinu, taip pat poezija bei proza. Baigęs universitetą, norėjo vykti į misijas [[Indija|Indijoje]], bet, tėvams, ir artimiesiems labai priešinantis ir apgailestaujant, tos minties atsisakė. Vėliau norėjo tapti [[Jėzuitai|jėzuitu]] ir išvyko į noviciatą [[Vokietija|Vokietijoje]], paskui į [[Olandija|Olandiją]], kur pradėjo rengtis [[Filosofijafilosofija|filosofijos]] [[Daktaro laipsnis|daktaro laipsniui]].
 
[[Kunigas]] Justinas ėmėsipradėjo vadovauti eucharistiniam būreliui, tapusiam mokinių lavinimosi, turiningo laisvalaikio centru. [[1935 m.]] prie [[Katalikai|Katalikų]] Veikimoveikimo Centrocentro įsteigė pedagoginį kino teatrą ir išleido apie 55 su atitinkamomis paskaitomis pedagoginius filmus, tarp jų [[1936 m.]] pagamino [[M.K.Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] filmą iš 90 paveikslų, kurio kūrybą labai mėgo ir vertino. Centre buvo organizuojamos ekskursijos, stovyklos, įvairūs renginiai, leidžiamas žurnalas „Negęstantis židinys“.
[[Kaunas|Kauno]] universiteto Teologijos fakultete išsiugdė ir išlavino savo dvasia, kad tapęs kunigu kartu buvo lietuvių tautos kultūrintoju, švietėju, aktyviai dalyvavo ir pasaulietiniame gyvenime.
 
Studijų metais praturtėjo ne tik universitetiniu išsimokslinimu, bet ir savarankiškai lavinosi. Justinas susidomėjo naujomis meno rūšimis – fotografija ir kinu, taip pat poezija bei proza. Baigęs universitetą, norėjo vykti į misijas [[Indija|Indijoje]], bet, tėvams, artimiesiems labai priešinantis ir apgailestaujant, tos minties atsisakė. Vėliau norėjo tapti [[Jėzuitai|jėzuitu]] ir išvyko į noviciatą [[Vokietija|Vokietijoje]], paskui į [[Olandija|Olandiją]], kur pradėjo rengtis [[Filosofija|filosofijos]] [[Daktaro laipsnis|daktaro laipsniui]].
 
[[Kunigas]] Justinas ėmėsi vadovauti eucharistiniam būreliui, tapusiam mokinių lavinimosi, turiningo laisvalaikio centru. [[1935 m.]] prie [[Katalikai|Katalikų]] Veikimo Centro įsteigė pedagoginį kino teatrą ir išleido apie 55 su atitinkamomis paskaitomis pedagoginius filmus, tarp jų [[1936 m.]] pagamino [[M.K.Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] filmą iš 90 paveikslų, kurio kūrybą labai mėgo ir vertino.
 
Centre buvo organizuojamos ekskursijos, stovyklos, įvairūs renginiai, leidžiamas žurnalas „Negęstantis židinys“. Kunigas ėmėsi plačios švietėjiškos veiklos – parapijos salė tapo miesto kultūros židiniu.
 
== Atminimo įamžinimas ==
Būdavonės miške, kankinimo vietoje dar [[1942]] m.|1942 metais]] pagal kunigo P.Pijaus Brazausko projektą buvo pastatytas paminklas – trys sujungti kryžiai. [[1944]] m., grįžus sovietams, paminklas susprogdintas. [[Alksnėnai|Alksnėnuose]] ant J. Dabrilos kapo pastatytas antkapinis paminklas – kryžių nešantis [[Kristus]], irnešantis iškaltas kankinimo vaizdaskryžių, aiškiaio matėsiapačioje [[Raudonoji armija|raudonarmiečiųraudonarmiečiai]], kepuraitėsdurtuvais irbadantys kunigus. Po karo šis vaizdas buvo durtuvaiišdaužytas.
 
Po karo tas vaizdas buvo išdaužytas. Dar [[Lietuva|Lietuvai]] nepaskelbus nepriklausomybės, [[Bartninkai|Bartninkų]] parapijos tikintieji kreipėsi į rajono Vykdomąjį komitetą ir Partkomą leidimo atstatyti paminklą. Rajono religinių reikalų tvarkytojas J. [[Urbonas]] paprieštaravo. Tada nutarėmenutarta griežtai pareikalauti, kad paminklą atstatytų rajono valdžia. Šie nesipriešino. NorsPaminklas paminklas atstatytasatidengtas [[1989]] m.|1989 mbirželio mėn. biržely]], dalyvaujant apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų, pašventintas vyskupo [[Juozas Žemaitis (1926)|Juozo Žemaičio]]. buvo<ref>[http://www.lzinios.lt/lt/2010-06-22/atmintis/raudonasis_sekmadienis.html pašventintas,Raudonasis žmonėssekmadienis niekada// neužmiršLietuvos Būdavonėsžinios, kankinių.2010-06-22]</ref>
Būdavonės miške, kankinimo vietoje dar [[1942 m.|1942 metais]] pagal kunigo P. Brazausko projektą buvo pastatytas paminklas – trys sujungti kryžiai. [[Alksnėnai|Alksnėnuose]] ant J. Dabrilos kapo pastatytas paminklas – kryžių nešantis [[Kristus]] ir iškaltas kankinimo vaizdas, aiškiai matėsi [[Raudonoji armija|raudonarmiečių]] kepuraitės ir durtuvai.
 
Po karo tas vaizdas buvo išdaužytas. Dar [[Lietuva|Lietuvai]] nepaskelbus nepriklausomybės [[Bartninkai|Bartninkų]] parapijos tikintieji kreipėsi į rajono Vykdomąjį komitetą ir Partkomą leidimo atstatyti paminklą. Rajono religinių reikalų tvarkytojas J. [[Urbonas]] paprieštaravo. Tada nutarėme griežtai pareikalauti, kad paminklą atstatytų rajono valdžia. Šie nesipriešino. Nors paminklas atstatytas [[1989 m.|1989 m. biržely]], dalyvaujant apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų, vyskupo [[Žemaitis|Žemaičio]] buvo pašventintas, žmonės niekada neužmirš Būdavonės kankinių.
 
Ant šiaurinio [[Alksnėnai|Alksnės]] kranto [[1867 m.]] pastatyta medinė koplyčia ir aptverta mūro siena, [[1925 m.]] įsteigta parapija. Koplyčią aptarnaudavo [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] kunigai. [[Šventorius|Šventoriuje]] palaidotas [[1941 m.]] VI. 22 Būdavonės miške nukankintas kunigas, Vilkaviškio seminarijos profesorius Justinas Dabrila.
 
== Įdomi istorija ==
 
Įdomi iš senų laikų žmonėse užsilikusi pranašystė. Dar nebuvo čia [[Parapija|parapijos]], bet tik [[Žydai|žydo]] kluono vietoje pastatyta koplyčia. Kartą atvykusi čia viena vienuolė ir sakiusi, kad:
 
'''(1)''' čionai bus parapija, kad
 
'''(2)''' Iš šios parapijos kils pirmasis kunigas, kuris mirs kankinio mirtimi, ir kad
 
'''(3)''' čia būsiąs Dominikonų vienuolynas.
 
Kaip matome, parapija buvo įsteigta, kunigas nukankintas. Kun. Justino motina Kudirkaitė (kapucino Kazimiero Kudirkos sesuo, žuvusi [[Sibiras|Sibire]]) žinojo, kad jos sūnus bus kankinys, todėl ir draudė 1941.06.22 išvykti į [[Lankeliškiai|Lankeliškius]] pas kleboną V. Balsį. Ten buvo ir [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijos]] kapelionas kun. J.Petrika. Jie visi buvo miške [[Bolševikai|bolševikų]] nukankinti. Kun. J. Dabrila buvo švento gyvenimo dvasininkas. [[1934 m.]] važiavo į Šv. žemę, ir, kaip sako istorikas kun. V. Strimaitis, ne moksliniais tikslais, bet save pašventinti. Jėzuitų auklėtinis. Vaikščiojo akis žemyn nuleidęs.
Buvo didelis jaunimo bičiulis ir auklėtojas. Kaip pasakojo viena jo giminaitė, prie jo kapo vyksta net stebuklingų išgijimų. Žmonės čia meldžiasi ir prašo malonių. Dar lieka neišsipildęs III pranašystės punktas.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
2.* Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis,XXI amžius, Nr. 55, 2006 liepos 21d.-07-21
* Kauno kraštas, 1998-06-16
 
3. Laikraštis „Kauno kraštas“ 1998 metai, birželio 16d.
 
4. Enciklopedija [http://www.grazitumano.lt. www.grazitumano.lt.]
 
== Nuorodos ==
* [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/06/27/istdab_01.html Kazimieras Dobkevičius. Kraupios kunigų žudynės. // XXI amžius, 2007-06-27, nrNr. 49. (1546)]
 
{{DEFAULTSORT:Dabrila, Justinas }}
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
[[Kategorija:Lietuvos kapelionai]]