Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
S
* [[1236]] m. [[rugsėjo 22]] d. - [[Saulės mūšis]]. [[Žemaičiai]] sumušė kalavijuočius. Žuvo magistras Folkevinas ir 48-60 riterių.
* [[1260]] m. [[liepos 13]] d. - [[Durbės mūšis]]. Žemaičiai ir [[kuršiai]] sumušė kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Burchardas Hornhausenas, Prūsijos žemės maršalas Botelis ir 150 riterių.
* [[1270]] m. [[vasario 16]] d. - [[Karusės ledo mūšis]]. Lietuviai įveikė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Otonas Lutenbergas ir 52 riteriai.
* [[1279]] m. [[kovo 5]] d. - [[Aizkrauklės mūšis]]. Lietuviai sumušė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Ernestas Rasburgas ir 71 riteris.
* [[1294]] m. [[birželio 10]] d. - [[Trojanovo mūšis]]. Lietuviai, vadovaujami [[Vytenis|Vytenio]], sumušė [[Kujavija|Kujavijos]] lenkus.
* [[1298]] m. [[birželio 1]] d. - [[Turaidos mūšis]]. Lietuviai sumušė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Brunonas ir 22 riteriai.
* [[1320]] m. [[liepos 27]] d. - [[Medininkų mūšis]]. Lietuviai sumušė Prūsijos kryžiuočius, įsiveržusius į Žemaitiją.
* [[1348]] m. [[vasario 2]] d. - [[Strėvos mūšis]]. Vokiečių ordinas įveikė Lietuvos kariuomenę. Žuvo [[Mantvydas]] ir [[Narimantas]] Gediminaitis.
* [[1362]] m. ruduo - [[Mėlynųjų Vandenų mūšis]]. [[Algirdas|Algirdo]] vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė totorius ir užėmė [[Podolė|Podolę]] bei [[Kijevas|Kijevą]].
* [[1370]] m. [[vasario 18]] d. - [[Rūdavos mūšis]]. Vokiečių ordino kariuomenė sumušė Lietuvos kariuomenę, patirdama didelių nuostolių.
* [[1399]] m. [[rugpjūčio 12]] d. - [[Vorsklos mūšis]]. Totoriai sutriuškino [[Vytautas|Vytauto]] vadovaujamą Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenę.
* [[1410]] m. [[liepos 15]] d. - [[Žalgirio mūšis]]. Vytauto vadovaujama Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Vokiečių ordino galybės pabaiga.
* [[1435]] m. [[rugsėjo 1]] d. - [[Pabaisko mūšis]]. Lenkijos remiamas [[Žygimantas Kęstutaitis]] įveikė Livonijos ordino remiamą savo varžovą [[Švitrigaila|Švitrigailą]].
* [[1500]] m. [[liepos 14]] d. - [[Vedrošos mūšis]]. Lietuvos kariuomenę sumušo Rusijos kariuomenė. Į nelaisvę paimtas kariuomenės vadas [[Konstantinas Ostrogiškis]].
* [[1506]] m. [[rugpjūčio 6]] d. - [[Klecko mūšis]]. Lietuvos kariuomenė sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. LDK pajėgoms vadovavo [[Mykolas Glinskis]].
* [[1512]] m. [[balandžio 28]] d. [[Lopušnos mūšis]]. Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono [[Mikalojus Kameneckis|Mikalojaus Kameneckio]] pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę. Lietuvos istorinėje literatūroje šis mūšis paprastai vadinamas Višnioveco mūšiu, nes LDK ir Lenkijos kariuomenės prieš mūšį buvo susitelkusios ties Višnioveco pilimi, už keliolikos km nuo Lopušnos.
* [[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d. - [[Oršos mūšis]]. Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą [[Ivanas Čeliadninas|Ivano Čeliadnino]].
* [[1605]] m. [[rugsėjo 27]] d. [[Salaspilio mūšis]] – Lietuvos didysis etmonas [[Jonas Karolis Chodkevičius]] su nedidele 3800 karių kariuomene nugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė [[Ryga|Rygos]] apgultį.
* [[1527]] m. [[sausio 27]] d. Konstantinas Ostrogiškis ir jo vadovaujami kunigaikščiai [[Mykolas Vyšnioveckis]] ir [[Andrejus Zbaražskis]], sutelkę kariuomenę prie [[Ostrogas|Ostrogo]], vijosi totorius ir visiškai juos sumušė ties [[Olšanica]].
* [[1605]] m. [[rugsėjo 27]] d. [[Salaspilio mūšis]] – Lietuvos didysis etmonas [[Jonas Karolis Chodkevičius]] su nedidele 3800 karių kariuomene nugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė [[Ryga|Rygos]] apgultį
 
== Kiti straipsniai ==
5 575

pakeitimai