Džungarija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Rytų Turkestano istorija" (naudojant HotCat) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Regionasd
[[Vaizdas:Renat map.jpg|thumb|250px|1744 m. Džiungarijos žemėlapis]]▼
| Spalva = #FF6347
| Tipas = Didžiosios stepės regionas
| Pavadinimas = Džungarija (Зүүнгар)
| Foto =
| Šalis = [[Kinija]] (šiaurės [[Sindziangas]])
| Vėliava =
| Tauta = [[karlukai]] > [[uigūrai]] > [[džungarai]]
| Kalba =
| Valstybės =
| Laikotarpis =
| Miestai =
| Žemėlapis = Altai,Tienschan-Orte.png
| Sąrašas = '''Didžiosios stepės regionai''':<br>[[Panonijos istorija|Panonija]], [[Ponto stepės istorija|Ponto stepė]], [[Kazachijos istorija|Kazachijos stepė]], [[Žetisu]], [[Džiungarija]], [[Mongolijos istorija|Mongolijos stepė]], [[Mandžiūrijos istorija|Mandžiūrija]]
}}
'''Džiungarija''' ({{zh|準噶爾|Zhǔngáěr}}, {{ug|جۇڭغار ئويمانلىقى}}) - gamtinis-istorinis regionas [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]], šiaurės vakarų [[KLR|Kinijoje]], tarp [[Altajaus kalnai|Altajaus]] ir [[Tianšanis|Tianšanio]] kalnų, sutampa su '''Džiungarijos lyguma'''.
== Geografija ==
'''Džiungarija''' ({{zh|準噶爾|Zhǔngáěr}}, {{ug|جۇڭغار ئويمانلىقى}}) - gamtinis regionas [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]], šiaurės vakarų [[KLR|Kinijoje]], tarp [[Altajaus kalnai|Altajaus]] ir [[Tianšanis|Tianšanio]] kalnų, sutampa su Džiungarijos lyguma. Užima apie 700 tūkst. km² plotą, vyraujantis aukštis 600-800 m. Lyguma sudaryta iš storo trapių nuosėdinių uolienų sluoksnio. Vyrauja pusdykumės, [[stepė]]s su smėlynais, druskožemiai. Yra pavienių kalvagūbrių, kalvynų ruožų, kalnų pašlaitėse slūgso akmenų nuobirynai. Auga kserofitinė augalija ([[saksaulas|saksaulai]], [[eglūnas|eglūnai]], [[kietis|kiečiai]], [[druskė]]s). Verčiamasi ganykline gyvulininkyste, kalnų slėniuose - oazine žemdirbyste. Yra naftos telkinių ([[Karamajus|Karamajuje]])<ref>{{GEC|135}}</ref>.▼
Džungarija sudaro trikampį regioną iš visų pusių apsuptą kalnų. Šiaurės rytuose ją uždaro [[Altajus]], kuris skiria nuo [[Mongolijos plynaukštė]]s, pietuose - [[Tianšanis]], skiriantis nuo [[tarimo baseinas|Tarimo baseino]] ir [[Turfano įduba|Turfano įdubos]]. Šiaurės vakaruose kalnai skiria nuo [[Žetisu]] regiono.
▲
== Istorija ==
▲[[Vaizdas:Renat map.jpg|thumb|250px|left|1744 m. Džiungarijos ir Žetisu regionų žemėlapis]]
Pietiniu Džungarijos pakraščiu, palei Tianšanio kalnyną nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą ėjo [[Šilko kelias|Šilko kelio]] šiaurinė atšaka. Ji atsišakodavo nuo Turfano miesto. Ilgainiui čia sutvirtėjo prekybiniai miestai, kaip kad [[Urumči]], [[Usu]] ir kt. Tolimesnė kelio tąsa ėjo per pietinį [[Žetisu]] pakraštį.
Ilgus laikus Džiungarijoje gyveno įvairios [[tiurkai|tiurkų]] ir [[mongolai|mongolų]] gentys. Nuo V a. Džungarijoje gyveno tiurkai [[karlukai]], vėliau juos iš čia išstūmė [[uigūrai]]. Nuo VIII a. teritorija priklausė [[Uigūrų kaganatas|Uigūrų kaganatui]], vėliau - [[Karachanidų imperija]]i, nuo XI a. vidurio - [[Karakitajai|Karakitajams]]. XIII a. atiteko [[Mongolų imperija]]i, ir į regioną migravo mongolų kilmės gentys [[džiungarai]] (arba [[oiratai]]). Nuo XV a. jie sukūrė keturių oiratų konfederaciją. Jos palikuonė buvo XVII-XVIII a. valstybė - [[Džungarų chanatas]]. Jį užkariavo [[Čing imperija]] ir nuo to laiko Džiungarija priklauso Kinijai.
Dabar Džiungarijoje gyvena [[uigūrai]], [[mongolai]], [[kirgizai]], [[kazachai]], intensyviai imigruoja kinai [[haniai]].
| |||