Persijos Irakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po Arabų užkariavimo vadintas '''Džibaliu''' ({{fa|جبال|Jibāl}}), o Irako pavadinimas prigijo po XI a. Islamo pasaulyje egzistavo du Iraku vadinami regionai: vienas jų sutapo su [[Mesopotamija]] ir buvo vadinamas [[Arabų Irakas|Arabų Iraku]] (''ʿIrāq-i ʿArab''), o kitas buvo Persijos Irakas. Juos skyrė [[Zagroso kalnai]] ([[Lorestanas]])

 

== Geografija ==

Persijos Irakas buvo į rytus nuo [[Zagroso kalnai|Zagroso]] ir užėmė dalį [[Irano kalnynas|Irano kalnyno]]. Šiaurės rytuose jis perėjo į [[Azerbaidžano istorija|Istorinį Azerbaidžaną]], o šiaurėje jį uždarė [[Elburso kalnai]], kurie skyrė nuo [[Tabaristanas|Tabaristano]]. Vakaruose buvo [[Kurdistanas]], pietvakariuose - [[Lurestanas]], rytuose driekėsi beveik negyvenama [[Dešte Keviras|Dešte Keviro]] dykumą, o pietuose ir pietryčiuose perėjo į [[Jazdas (regionas)|Jazdo regioną]] (kai kuriuose šaltiniuose Jazdas įeina į Persijos Irako sampratą).

{{main|Medija|Irano istorija}}

Senovės Persijos laikais šis regionas sudarė pietinę dalį istorinės [[Medija|Medijos]], kur kilo pirmoji garsi iranėnų dinastija ir [[Medų imperija|imperija]]. Vėliau regionas prarado valdstybingumą, jį valdė kitos iranėnų ir graikų dinastijos:[[Achemenidų imperija]], [[Seleukidai]], [[Aršakidai]], [[Sasanidai]]. Dauguma persiškų dinastijų bent vieną sostinę turėjo šiame regione, t. y. [[Ekbatana|Ekbatanoje]].

VII a. Sasanidų imperiją nukariavus [[Kalifatas|Kalifatui]], Medija tapo žinoma kaip Džibalis, čia įkurta to paties pavadinimo provincija su sostine Rėjuje. Nuo tada regionas vėl tapo svarbiausiu Irano regionu su svarbiausiais miestais. Jame valdžiusių dinastijų istorija laikoma viso vakarinio Irano istorija (rytinio Irano istorija tapatinama su [[Chorasanas|Chorasano]] regiono raida).