22:51, 26 gegužės 2006 versija taisyti CD (aptarimas \| indėlis) 321 814 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		11:05, 26 liepos 2006 versija taisyti anuliuoti Kvitas (aptarimas \| indėlis) 4 375 keitimai +home, bažnyčios info. perkelta į straipsnį "Stemplių Šv. Aloizo bažnyčia" Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Stemplės''' – gyvenvietė [[Šilutės rajonas\|Šilutės rj.]], [[Švėkšnos seniūnija\|Švėkšnos seniūnijoje]], 12 km į rytus nuo [[Švėkšna\|Švėkšnos]], prie kelio į [[Kvėdarna\|Kvėdarną]]. 130 gyv. (2005). Pietrytiniu pakraščiu teka [[Ašva]] ([[Veiviržas\|Veiviržo]] intakas). Prieina Stemplių ir Jurkaičių miškai. Šalia kaimo – Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha) . Stemplėse yra 1943 m. pastatyta katalikų ~~bažnyčia~~[[Stemplių (Šv. Aloyzo, ~~pastatyta~~bažnyčia\|Šv. ~~1943~~Aloyzo ~~m.)~~bažnyčia]], kapinės, pradinė mokykla (nuo 1919), biblioteka (nuo 1945), medicinos punktas, girininkija, parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos (dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836 gyveno ir 1848 mirė poetas, istorikas [[Simonas Stanevičius]]), 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis (1875) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro K. Šaulio gimtinėje (V. Stumbras). ==Istorija== Eilutė 8: 1863 m. gegužės 11—12 dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su caro kariuomene. 1881 m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Plateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. 1864-1904 m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. 1905 m. Rusijoje vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas . Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: 1949 — 1961 m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; dirba dvi mokytojos (2005). Iki nepriklausomybės daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje. 1937 m. Stemplių kaimo gyventojai Bronislava Žiogaitė ir jos sesuo Amelija ir Antanas Žąsyčiai dovanojo kelis hektarus žemės bažnyčiai, klebonijai pastatyti ir kapinėms įrengti Stemplių kaime. Gavęs vyskupo sutikimą, kun. A. Baltinis pradėjo statyti šv. Aloyzo bažnyčią, tą darbą tęsė kun. Memgaudas ir užbaigė kun. Feliksas Valaitis. Bažnyčią 1943 m. konsekravo Telšių vyskupas Borisevičius. Ji yra stačiakampio plano, medinė, vienabokštė. Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora medinių statinių. 1923 dvare buvo 82, kaime — 240 (36 ūkiai), 1959 kaime 140, 1970 — 117, 1979 — 112, 1987 – 86, 1997 – 116 (43 ūkiai) gyv.

Stemplės: Skirtumas tarp puslapio versijų