Kruvinasis sekmadienis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 78.61.17.142 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Hugo.arg keitimas) |
||
Eilutė 5:
[[Rusijos–Japonijos karas|Rusų-japonų karo]] metu 1904-1905 m. gyvenimo sąlygos Sankt Peterburge buvo siaubingos, darbdaviai versdavo mažai apmokamus darbininkus dirbti viršvalandžius. Putilovo gamykloje prasidėjęs [[streikas]] pasklido, ir sausio viduryje apie 80 000 darbininkų apleido savo darbo vietas, mieste dingo elektra, nebuvo spausdinamai laikraščiai. Ortodoksų popas [[Georgijus Gaponas]], įkūręs darbininkų organizaciją, sukvietė visus į [[demonstracija|demonstraciją]] prie caro [[Žiemos rūmai|Žiemos rūmų]] 1905 m. sausį. Jie norėjo prašyti [[Nikolajus II|Nikolajaus II]] užbaigti karą ir atstatyti aštuonių valandų darbo dieną. Gaponas buvo dviprasmiškas žmogus, kuris, nors ir pasamdytas slaptosios caro policijos „Ochranos“, atrodė, iš tikrųjų norėjo išrūpinti vargšams geresnes gyvenimo sąlygas. Protesto akcija buvo taiki, darbininkai su žmonomis ir vaikais nešė religines [[ikona]]s, giedojo ištikimybės carui giesmes. Gapono vyrai buvo atsikratę ekstremistų.
Žygiui pasiekus rūmus, caro sargybiniai supanikavo ir pradėjo šaudyti į minią. Nuo kulkų ir sutrypimo bėgant žuvo: oficialiai 90 žmonių, pagal Gapono apskaičiavimus – 4000 žmonių. Dauguma istorikų mano, kad žuvo apie 1000 žmonių. Žudynės sukėlė didžiulį pasipiktinimą, streikas peraugo į 1905 m. revoliuciją. Caro valdžia buvo diskredituota, padidėjo neapykanta visam režimai. Gaponas pabėgo į [[Šveicarija|Šveicariją]], tačiau jam spalį grįžus į Rusiją, buvo atskleistas jo kaip policijos agento vaidmuo. Jis buvo rastas pakartas suomių sodyboje po jo bendražygių [[eserai|socialistų revoliucionierių]] neteisėtai surengto teismo.
| |||