Graikų-baktrų karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prielaidos karalystei atsirasti susiformavo silpstant [[Seleukidų imperija]]i. Mažėjant kontrolei rytiniams regionams, Baktrijos vietininkas (satrapas) [[Diodotas I]] paskelbė nepriklausomybę. Nėra tiksliai sutariama, kada atsiskyrimas galėjo įvykti, tačiau šis įvykis siejamas su 255 ar 246 m. pr. m. e. Maždaug tuo metu nuo Seleukidų atsiskyrė ir gretima [[Parta|Partos]] satrapija, kurioje [[247 m. pr. m. e.]] į valdžią atėjo iranėnų kilmės [[Aršakas I]]. Ši pro-persiška valstybė vakaruose atskyrė Graikų-baktrų karalystę nuo graikų civilizacijos centrų.

[[vaizdas:DemetriusCoin.jpg|thumb|left|150px|Demetrijaus I moneta.]]

 

Valdant Eutidemo sūnui [[Demetrijus I|Demetrijui]] (200–180 m. pr. m. e.) karalystė sparčiai plėtėsi į vakarus (laikinai nukariavo partus), pietus (užėmė Arachosiją) ir į rytus (užėmė Hindukušo kalnus ir [[Gandhara|Gandharos]] regioną). Jo laikais karalystė vykdė klestinčią prekybą su [[Han dinastija|Kinija]], [[Indija]] ir sudarė prielaidas [[Šilko kelias|Šilko kelio]] formavimuisi.

===Eukratido dinastija===

{{senovės Persijos istorija}}

Po ekspansijos karalystėje prasidėjo vidaus neramumai. Baktrijoje 170 m. pr. m. e. valdžią uzurpavo greičiausiai buvęs generolas [[Eukratidas]]. Tai sudarė prielaidas naujai užkariautoms sritims rytuose visiškai atsiskirti, ir į čia pabėgo Eutidemo dinastijos palikuonys, įsitvirtinę kaip [[indo-graikai]].

 

==Kultūra==

Graikų-baktrų karalystė, nepaisant jos padėties Vidurinėje Azijoje, buvo stipriai helenizuota valstybė, kurios diduomenė kalbėjo klasikine graikų kalba, rašė graikų raštu, buvo puoselėjama graikų kultūra. Nors [[Partų imperija]] ją atskyrė nuo graikų kultūros centrų, karalystė siekė palaikyti ryšius jūra, per helenistinį Egiptą.