Fleksinė kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Keičiama: es:Lengua fusionante |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Fleksinė kalba''' – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir [[Sintaksė|sintaksiniai]] santykiai daugiausia reiškiami [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]]. Fleksinėms kalboms priskiriamos [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] ir [[semitų kalbos]].
Iš indoeuropiečių kalbų ypač gausią daugiareikšmę fleksiją (galūnių sistemą), turi [[sanskritas]], [[Senoji graikų kalba|senoji graikų]], [[Lotynų kalba|lotynų]], [[baltų kalbos]] - [[Lietuvių kalba|lietuvių]]
Fleksinėse kalbose kelios gramatinės kategorijos gali būti reiškiamos viena galūne (pvz., liet. „kalb'''ą'''“ – galūnė „ą“ reiškia vienaskaitą ir galininko linksnį), o tos pačios gramatinės kategorijos – įvairiomis galūnėmis (pvz., liet. „kalb'''ą'''“, „kat'''ę'''“, „nakt'''į'''“ – galūnės „ą“, „ę“ ir „į“ reiškia vienaskaitą, galininko linksnį). [[Morfema|Morfemos]] žodyje gali susilieti gramatiniu ir fonetiniu atžvilgiu. Pavyzdžiui, tik palyginus vienaskaitos vardininko formą „šuo“ su „akmuo“, „sesuo“ ir kitais panašiais žodžiais, galima išskirti galūnę „–uo“. Tokiuose žodžiuose, kaip „kris'''l'''as“, „žais'''l'''as“, nelengva išskirti ir [[priesaga]]s.<ref name="Kalbos mokslo pradmenys" />
| |||