Vartotojiškumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 3:
'''Vartotojiškumas''' arba '''konsumerizmas''' ({{en|Consumerism}}, iš ''consume'' - „vartoti“) - socialinė ir ekonominė sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gerybių ir paslaugų [[vartojimas|vartojimu]]. Tokioje sistemoje [[perkamoji galia]] laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių. Šnekamojoje kalboje vartotojiškumas dar įvardijamas [[materializmas|materializmu]], nors pastarasis terminas apima daug platesnį reikšmių spektrą.
Vartotojiškumas egzistavo nuo senovės civilizacijų laikų, tačiau daug didesnius mastus įgavo po [[pramonės perversmas|pramonės perversmo]]. [[XIX a.]] suklestėjęs [[kapitalizmas]] pagrindinį dėmesį skyrė [[kapitalas|kapitalui]] - žaliavoms, produkcijai, infrastruktūrai. Siekiant sumažinti gamybos sąnaudas palaipsniui išsivystė masinė produkcija. Būtent tai leido pagaminti daug prekių už mažą kainą. Nuo to laiko [[pasiūla]] pradėjo augti labai sparčiai, o didėjantys atlyginimai pakėlė žmonių perkamąją galią. Vakarų visuomenėse, kurios buvo ypač paveiktos kapitalizmo, [[pinigai]] tapo esmine siekiamybe - pvz., aukštųjų mokyklų studentų tyrimai XX a. pab. parodė, jog dauguma įstojusiųjų kai svarbiausią [[motyvacija|motyvaciją]] nurodė galimybę uždirbti daugiau pinigų, o ne tapti specialistu, padėti bendruomenei. Masinė [[žiniasklaida]], [[reklama|reklamos]], įvairūs socialinės inžinerijos modeliai aktyviai veikia formuodami vartotojų skonį, kurdami „gero gyvenimo“ standartus. Dalis prekių tapo ne tiek būtinybe, kiek socialinio statuso simboliu.
Nuo pat vartotojiškumo suklestėjimo, radosi nemažai šios sistemos priešininkų ([[antikonsumerizmas]]), siūlančių alternatyvius gyvenimo būdus. Dauguma oponentų pabrėžia, kad žmones perka daugybę jiems visiškai nereikalingų daiktų, taip prisidėdami prie [[socialinė atskirtis|socialinės atskirties]] didinimo, [[gamta|gamtos]] naikinimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo. Taip pat dažnai pabrėžiama neigiama socialinė vartotojiškumo įtaka: žmonės tampa vis labiau [[individualizmas|individualistiški]] ir [[konkurencija|konkurencingi]], siekdami materialinės gerovės, dažnai pamindami bendruomeniškumą, [[dvasingumas|dvasingumą]], draugiškumą. Žmonės vertinami ne pagal jų asmenines savybes, o pagal tai, ką jie gali įsigyti.
| |||