Joga sūtra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: de, es, fr, hi, it, ja, ko, nl, no, pl, pt, ru, sv, te, uk
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa)
Eilutė 1:
'''Joga sūtra''' – žinomiausias [[joga|jogos]] klasikos veikalas, kurio pagrindas - daug tūkstantmečių jogų praktikuotos žinios, kurias [[Patandžalis]] užrašė 195-iais aforizmais. Veikalas parašytas sanskrito kalba. <ref>[http://www.lev.lt/lt/joga/jogos-pagrindai/351-joga-sutra.html] apie joga sūtrą glaustai. </ref> Sunku tiksliai datuoti Patandžalio Joga sūtros tekstą. Aišku tik tai, kad ne Patandžalis sukūrė pačią jogos filosofiją ir sugalvojo jogos metodus. Manoma, jog kažkur tarp II a. pr. Krm. e. ir III a., remdamasis ortodoksalios [[sankhja|sankhjos]] mokyklos dualistine metafizika, jis apibendrino ir susistemino nuo seniausių laikų Indijoje žinomus įvairias jogos šakas, suteikdamas joms vieningą ontologinį bei psichologinį pagrindą. Šis sąvadas, nurodo, kaip eiti [[Aštanga joga|aštuonių pakopų tobulėjimo keliu]], atstatant grynosios sąmonės skaidrumą ir autonomiškumą. Skirtingai nuo Vakarų masinėje kultūroje įsitvirtinusio įvaizdžio, Joga sūtra nėra instrukcija konkrečiai jogos praktikai, kaip kad gausūs [[Hatha joga|Hatha jogos]] sąvadai. Joga sūtra visų pirma yra filosofinis traktatas, analizuojantis žmogaus psichinio patyrimo struktūrą. Joga, pasak Patandžalio, – tai kryptingos pastangos sutramdyti jausmus bei protą ir įvaldyti fizinę bei psichinę žmogaus prigimtį, išlaisvinant jo sąmonę nuo bet kokių kūno, jausmų bei proto apribojimų, atskleidžiant bei išpuoselėjant kiekviename žmoguje glūdintį dieviškąjį pradą.
== Sandara ==
Joga sūtros tekstą sudaro keturi skyriai (padas). Pirmasis, „Apie kontempliaciją”, – skirtas jogos tikslams, formoms bei prigimčiai apibrėžti, čia aptariamos sąmonės modifikacijos ir įvairūs praktiniai jogos metodai. Antrajame skyriuje, „Apie jogos pratybas”, nagrinėjami konkretūs susitelkimo būdai bei priemonės, analizuojamos esminės egzistencinės kančios priežastys bei galimybės ją nutraukti. Trečiame skyriuje, „Apie jogines galias”, aprašomi jogos pratybų metu pasireiškiančios transcendentinės galios ir būdai joms sužadinti. Ketvirtasis skyrius, „Apie išsivadavimą”, atskleidžia išsivadavimo kelio filosofinius bei psichologinius aspektus. Kaip specifinis indų religinės filosofinės literatūros žanras, sūtros parašytos konspektinėmis, sutrauktomis formulėmis, aforizmais (sūtra), kuriuose lakoniškai išdėstomi esminiai sistemos teiginiai. Norint juos adekvačiai suprasti, būtina atsižvelgti į tradicinius išplėstinius komentatorių traktatus, šastras. Per tūkstantmečius Joga sūtra susilaukė daugybės komentarų, tarp kurių paminėtini reikšmingiausi: Vjasos Bhašya (IV a.), Vačaspati Mišros Tattva-Vaišaradi (IX a.) ir Vidžnana Bhikšaus Yoga Varttika (XVI a.).