Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
wz prastinimas
 
S (wz prastinimas)
[[1741]] m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; [[1743]] m. skirta daugiau žemių.
 
[[1790]] m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, [[1803]] m. - nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus [[Upytė]]s bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį [[Upytė]]s parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė ([[wikt:Koplyčia|koplyčia]]), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po [[1831]] m. sukilimo [[Rusija|Rusijos]] administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti [[Ukmergė|Ukmergės]]s bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, [[1847]] m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių [[wikt:Koplyčia|koplyčia]], bet [[1864]] m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] uždaryta.
 
[[1872]] m. [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.
174 866

pakeitimai