Tocharai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Tocharai''' - senovinė tauta, kalbėjusi indoeuropiečių kilmės [[tocharų kalbos|tocharų kalbomis]] ir gyvenusi teritorijose [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestane]] (dab. [[KLR|Kinijos]] [[Xinjiang|Sindziango]] provincija) bent iki VIII a. Dalis paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą jų migravo per dabartinės [[Kirgizija|Kirgizijos]], [[Uzbekija|Uzbekijos]], [[Tadžikija|Tadžikijos]] ir [[Afganistanas|Afganistano]] teritorijas. Šie tocharai laikomi [[kušanai|kušanų]] protėviais.
 
Tocharai yra laikomi ryčiausia žinoma indoeuropiečių atšaka.
== Pavadinimai ==
Tocharų pavadinimas yra kilęs iš [[graikų kalba|graikų kalbos]] ({{gr|Τόχαροι}}). Graikai tocharais vadino vėlesnę jų atšaką, su kuria susidūrė paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. [[baktrija|Baktrijos]] regione. Pastaroji dėl čia gyvenusių tocharų vadinta Tocharistanu. Maždaug tuo metu pavadinimas prigijo ir kitose senojo pasaulio tautose. Pvz. [[kinai]] šiems Baktrijos tocharams naudojo terminą '''Tuhuolo''' ({{zh|吐火羅}}). Indų šaltiniuose ši tauta buvo žinoma kaip '''Tušara''' (kiti variantai: ''Tuṣāra, Tuḥkhāra, Tukkhāra'')
 
Spėjama, kad ankstesnė tocharų raida susijusi su etnine grupe, kuri buvo žinoma tik kinų šaltiniuose ir vadinta '''juedži''' ({{zh|月支|yuè zhī}} ar ''ròu zhī'', spėjamas senasis tarimas ''Tok-war'').
== Istorija ==
=== Tarimo baseino tocharai (juedži) ===
[[vaizdas:QizilDonors.jpg|thumb|300px|VI a. freska iš Tarimo baseino (Kizilio olų). Spėjama, kad vaizduojami vietos gyventojai kaukazoidai tocharai]]
Kinų šaltiniuose minimų ''juedži'' gyvenamos vietos tapatinamos su dabartinėmis [[Gansu]] ir Sindziango provincijomis, ypač [[tarimo baseinas|Tarimo baseinu]]. Nors nėra galutinai įrodytas ''juedži'' tapatumas su tocharais, yra svarių argumentų, paremiančių šią hipotezę. Yra manoma, kad būdami indoeuropiečiais, tocharai turėjo būti [[kaukazoidai|kaukazoidinės]] išvaizdos. Kinų mitologijos [[Kalnų ir jūrų knyga]] mini vakaruose gyvenančius baltaodžius žmones su ilgais plaukais. Su tocharais siejamos ir [[Tarimo mumijos]], datuojamos III a. pr. m. e. ir rastos [[Nija|Nijos]] oazėje Tarimo baseine. Šioms mumijoms būdingi kaukazoidiniai bruožai. Galiausiai apie tai, kad tocharai gyveno Tarimo baseine liudija čia rasti tocharų kalbos ir rašto paminklai, datuojami VIII a.
 
Archeologiniai tyrimai sieja tocharų protėvius su [[Afanasjevo kultūra]] (3500–2500 m. pr. m. e. Ilio baseine), ir spėjama, kad čia tocharų kalbos atsiskyrė nuo bendrojo indoeuropietiškojo substrato. Vėliau šios kultūros nešėjai migravo į pietus, t.y. Tarimo baseiną<ref>Mallory, J. P.; Mair, Victor H. 2000. The Tarim Mummies: Ancient China and the Mystery of the Earliest Peoples from the West. London: Thames & Hudson.</ref>. Vėlesnė (I tūkst. pr. m. e.) Tarimo baseino gyventojų raida siejama su [[Guši kultūra]].
 
Pirmieji paminėjimai kinų šaltiniuose apie ''juedži'' yra randami VII a. pr. m. e. enciklopedijoje Guanzi ({{zh|管子|Guǎnzi}}), kur jie minimi gyvenantys vakarų krašte ir tiekiantys kinams [[nefritas|nefritą]]. Tai buvo viena svarbiausių regiono prekių. Iki paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą vietos gyventojai suformavo daug smulkių prekybinių miestų-valstybių, kurie tapo žinomi kaip [[36 vakarų valstybės]].
 
[[174 m. pr. m. e.]] šiaurinių klajoklių [[Šiongnu]] vadas Modu užpuolė juedži Tarimo baseine ir nusiaubė vietos miestus, išžudė daug vietos gyventojų. Tai sukėlė jų migracijas, tačiau dalis tocharų liko gyventi vietoje, valdomi atskirų klajoklių tautų, o vėliau ir Kinijos [[Han dinastija|Han dinastijos]]. Paskutinės žinios apie tocharus Tarimo baseine yra iš VIII a. Spėjama, kad juos galutinai asimiliavo [[uigūrai]], nukariavę kraštą maždaug tuo metu.
=== Tocharų migracijos ===
[[vaizdas:Yueh-ChihMigrations.jpg|thumb|left|Tocharų migracijos]]
[[174 m. pr. m. e.]] įvykę klajoklių tautų užkariavimai Tarimo baseine sukėlė masinį tocharų egzodą. Kinų šaltiniai mini, kad dalis jų išsikėlė į [[Tibeto plynaukštė|Tibeto plynaukštę]], kur buvo asimiliuoti (jie vadinami mažaisiais juedži), o didžioji dalis migravo į šiaurės vakarus (jie vadinami didžiaisiais juedži). Apie šį išsikėlimą kinų metraštis [[Istoriko užrašai]] (Shiji, 123 skyrius) rašo: ''"Yuedži iš pradžių gyveno teritorijose tarp [[Qilian]], ar [[Tianšanis|Tianšanio]] ir Dunhuango, bet kuomet pralaimėjo šiongnu, jie išsikėlė tolyn į vakarus, už [[Dajuanas|Dajuano]], kur jie užpuolė ir nukariavo [[Baktrija|Daxia]] žmones ir įkūrė karaliaus rūmus šiauriniame [[Amudarja|Gui upės]] krante"''.
 
Pirmiausia didieji juedži nukariavo [[sakai (etninė grupė)|sakus]] ({{zh|sai}}), gyvenusius [[Ilio slėnis|Ilio slėnyje]], ir tai sukėlė sakų migracijas į pietus. [[155 m. pr. m. e.]] juedži buvo išstumti kitos klajoklių genties - [[vusuniai|vusunių]], ir migravo toliau į pietus, kur apgyvendino istorinį [[Sogdas|Sogdo]] regioną (dab. [[Uzbekija]]): [[145 m. pr. m. e.]] jie sudegino Okso Aleksandrijos miestą.
 
Kinų keliautojas [[Zhang Qian]], lankęsis regione tuo metu, rašo: ''"Didieji juedži gyvena 2 ar 3 tūkstančiai li (832-1247 km) į vakarus nuo [[Dajuanas|Dajuano]], į šiaurę nuo [[Amudarja|Gui upės]]. Jie ribojasi su [[Baktrija|Daxia]] pietuose, su [[Parta|Anxi]] vakaruose, su [[Kangdžu]] šiaurėje. Jie yra klajokliai, migruojantys iš vietos į vietą su savo bandomis, o jų papročiai panašūs į [[šiongnu]]. Jie turi 100 ar 200 tūkstančių lankininkų."''<ref> Watson, Burton. Trans. 1993. Records of the Grand Historian of China: Han Dynasty II. Translated from the Shiji of Sima Qian. Chapter 123: "The Account of Dayuan," Columbia University Press. Revised Edition. ISBN 0-231-08166-9; ISBN 0-231-08167-7 (pbk.), p. 234.</ref>.
 
124 m. pr. m. e. juedži kariavo ir su [[partai]]s, ir užmušė jų karalių [[Artabanas I|Artabaną I]]. Šio įvykio aprašyme jie jau žinomi kaip tocharai. Netrukus jie persikėlė per Amudarją ir nukariavo [[Graikų-Baktrų karalystė|Graikų-baktrų karalystę]], klestėjusią dab. šiauriniame Afganistane. Čia tocharai išbuvo per visą I a. pr. m. e. Jie gretai perėmė helenistinę kultūrą, introdukavo iš Indijos sklindantį [[budizmas|budizmąStrabonas]]. Viena(11-8-1) aprašo penkiųšį tocharusįvykį, sudariusiųminėdamas genčių buvo vadinama kušanais. Būtent jie konsolidavo valdžiątocharus irkartu vėliausu sukūrėkitomis kušanųBaktrijos imperijągentimis.
 
Baktrijoje tocharai išbuvo per visą I a. pr. m. e. Jie gretai perėmė helenistinę kultūrą, introdukavo iš Indijos sklindantį [[budizmas|budizmą]]. Yra minimos penkios atskiros jų gentys, vadovaujamos vadų, tituluojamų ''yabgu''. Šios gentys buvo šiumi ({{zh|休密|Xiūmì}}) dab. šiaurės vakarų Afganistane, guišuangai ({{zh|貴霜|Guishuang}}) [[badakšanas|Badakšano]] apylinkėse, šuangmi ({{zh|雙靡|Shuangmi}}) [[Šughnanas|Šughnano]] apylinkėse, šidunai ({{zh|肸頓|Xidun}}) [[balchas|Balcho]] regione, ir dumi ({{zh|都密|Dūmì}}) [[termezas|Termezo]] regione<ref>Hill, John E. 2009. ''Through the Jade Gate to Rome: A Study of the Silk Routes during the Later Han Dynasty, 1st to 2nd Centuries CE.'' BookSurge, Charleston, South Carolina. pp. 318-350.</ref>. Dėl tocharų nuo to laiko Baktrija pradėta vadinti Tocharistanu.
 
Baktrijoje tocharai nesunaikino vietinės civilizacijos, kadangi kinų šaltiniai ir I a. pr. m. e. mini klestinčius miestus ir vykdomą intensyvią prekybą su vietos gyventojais. Tuo metu tocharai pamažu plėtė teritorijas į pietryčius, pirmiausia atimdami [[Hindukušas|Hindukušo]] teritorijas iš [[indo-graikai|indo-graikų]]. Tai galėjo įvykti apie [[70 m. pr. m. e.]]. Tocharai atsilaikė prieš kitas agresyvias vietos tautas, pirmiausia [[indo-skitai|indo-skitus]].
 
I a. pr. m. e. pačioje pabaigoje tocharų teritorijos buvo konsoliduotos į valstybę. Tai įvyko, kuomet viena iš penkių genčių - Badakšano guišuangai - suvienijo visas gentis ir sritis. Nuo tada jie graikų ir indų šaltiniuose yra vadinami [[kušanai]]s, o jų imperija - [[Kušanų imperija]]. Kinų šaltiniuose net ir po to aptinkamas pavadinimas juedži.
== Kultūra ==
[[vaizdas:Tocharic.jpg|thumb|Įrašas tocharų kalba iš Tarimo baseino]]
Tocharai išvystė skirtingas kultūras Tarimo baseine ir Sogdo-Baktrijos regione.
 
Tarimo baseino tocharai šnekėjo bent dviem žinomomis [[tocharų kalbos|tocharų kalbomis]], vadinamomis A (Turfano) ir B (Kučos), kurios išsivystė iš bendros prokalbės, kaip spėjama, egzistavusios Tarimo baseine I tūkst. pr. m. e. Visi žinomi tocharų kalbos šaltiniai randami iš V-VIII a. Jie užrašyti specialiu [[tocharų raštas|tocharų raštu]], kuris yra kilęs iš [[brahmi]]. Tarimo baseino tocharai, bent jau vėlyvuoju laikotarpiu buvo budistai ir patyrė stiprią įtaką iš Indijos. Kadangi jie didžiąją dalį savo istorijos (nuo II a. pr. m. e.) buvo valdomi kitų valstybių, duomenų apie jų kultūrą nėra išlikę daug. Ji galutinai sunaikinta IX a., visiškai tiurkizavus kraštą.
[[vaizdas:Sapadbizes.jpg|thumb|left|Spėjama Baktrijos tocharų valdovo moneta]]
Sogdo-Baktrijos tocharai išvystė kultūrą I a. pr. m. e. Manoma, kad jie jau nešnekėjo tocharų kalba, o perėmė vietinę iranėnų kilmės [[baktrų kalba|baktrų kalbą]]. Lygiai taip, jie absorbavo ir kopijavo helenistinės, o vėliau budistinės kultūros pasiekimus. Tarp jų maišėsi ir pynėsi graikų, Vidurinės Azijos klajoklių ir indų kultūros įtakos, vėliau davę pradžią Kušano imperijos [[serindinis menas|serindiniam menui]]. Svarbiausi radiniai iš Baktrijos tocharų kultūros yra įvairios monetos. Dauguma jų buvo kaldinamos kopijuojant graikiškas monetas (Graikų-baktrų ir Indo-graikų stiliaus). Buvo kopijuojami net graikiški užrašai, kuriuose pasitaiko ir klaidų.
 
Tolesnė Baktrijos tocharų palikuonių kultūros raida nuo pirmųjų mūsų eros amžių susijusi su Kušanų imperijos kultūra.
== Nuorodos ==
{{commonscat|Tocharian}}
{{reflist}}
 
{{istorija-stub}}
[[Kategorija:Indoeuropiečiai]]
[[Kategorija:Senovės tautos]]