Klaipėdos sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
GarizzAS (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
foto
Eilutė 7:
 
=== Pasirengimas ===
[[Vaizdas:Mažosios_Lietuvos_gelbėjimo_komitetas.jpg|thumb|right|270px250px|Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai.
Sėdi iš kairės: V. Šaulinskis, J. Lėbartas, komiteto pirmininkas M. Jankus, J. Vanagaitis;
stovi iš kairės: S. Darius, A. Ivaškevičius, A. Marcinkevičius, J. Pronckus.
1923 m. sausio 19 d.]]
[[Vaizdas:Klaipeda Revolt 1923 - Lithuanian rebels.jpg|thumb|250px|Sukilėliai]]
[[Vaizdas:Manifest of the Supreme Committee for the Salvation of Lithuania Minor.jpg|thumb|250px|Sukilėlių manifestas]]
[[Vaizdas:Directory of Klaipeda Region 1923.jpg|thumb|250px|Klaipėdos krašto direktorija 1923 m. Iš kairės į dešinę: V. Gaigalaitis, M. Reisgys, E.Simonaitis (vadovas), K. Lekšas, M. Toleikis]]
 
Šaulių sąjungos vadovybė, [[Berlynas|Berlyne]] susitikusi su [[Vokietija|Vokietijos]] [[reichsveras|reichsvero]] vadu gen. Hansu von Seecktu, apsirūpino akcijai reikalinga ginkluote ir išgavo pažadą, kad nei vienas vokietis Klaipėdoje nešausiąs į lietuvius. Ernestas Galvanauskas taip pat gavo neoficialų [[Rusija|Sovietų Rusijos]] ir Vokietijos diplomatų palaiminimą akcijai.
 
Sukilimo vadu buvo paskirtas [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] kontržvalgybos viršininkas [[Jonas Polovinskas]], kuriam priedangos sumetimais suteikta Klaipėdos krašte paplitusi Budrio pavardė. Kiti vadovai analogiškai privalėjo pasikeisti pavardes. Štabo viršininkas kapt. [[Juozas Tomkus]] tapo Oksu, jo padėjėjas [[Juozas Šarauskas]] – Juozapaičiu ir pan. Priedangai Klaipėdoje iš lietuvininkų organizacijos ''Prūsų lietuvių tautos taryba'' veikėjų buvo suburtas [[Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas]], turėjęs oficialiai vadovauti neva krašto gyventojų sukilimui.
 
[[Vaizdas:Mažosios_Lietuvos_gelbėjimo_komitetas.jpg|thumb|right|270px|Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai.
Sėdi iš kairės: V. Šaulinskis, J. Lėbartas, komiteto pirmininkas M. Jankus, J. Vanagaitis;
stovi iš kairės: S. Darius, A. Ivaškevičius, A. Marcinkevičius, J. Pronckus.
1923 m. sausio 19 d.]]
Karinei akcijai tinkamas laikas buvo parinktas labai tiksliai: 1923 m. [[sausio 11]] d. [[Belgija|Belgijos]] ir Prancūzijos kariuomenės įžengė į Vokietijos [[Rūro sritis|Rūro sritį]], prikaustydamos Europos spaudą prie šio įvykio. Viena diena anksčiau [[Ambasadorių konferencija|Ambasadorių konferencijos]] atstovas [[Jules Laroche]] žadėjo paskelbti nusprendęs, kad Klaipėda turinti tapti ''Freistaatu'' (laisvąja valstybe).