Martynas Mažvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 042 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
rv
No edit summary
Žyma: Žyma: Trynimas
S (rv)
Vis dėlto M. Mažvydas buvo artimas [[Bajorai|bajorų]] luomui. Jo pusbrolis [[Baltramiejus Vilentas]] tam luomui tikrai priklausė. Todėl, Z. Zinkevičiaus nuomone, M. Mažvydo bajorų kilmės motina, B. Vilento tėvo bajoro sesuo, greičiausiai buvo ištekėjusi už nebajoro Vaitiekaus Mažvydo, rašytojo tėvo. Kilmės versijų aiškinimui turi reikšmės M. Mažvydo prisipažinimas laiške kunigaikščiui Albrechtui, rašytame iš Ragainės, kad jis nemoka dirbti [[žemės ūkis|žemės ūkio]] darbų. Tad gal iš tikrųjų augo ne valstiečio šeimoje. Suprantama, tokia prielaida – dar ne įrodymas.
 
== Įamžinimas ==
haha
 
[[Klaipėda|Klaipėdoje]], S. Daukanto gatvėje 1977 m. įkurtas skulptūrų parkas, kuris vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu. 2000 m. mero E. Gentvilo įsakymu parko pavadinimas pakeistas: neliko M. Mažvydo pavardės. Šiandien parkas vadinasi Klaipėdos Skulptūrų parkas.
 
[[Laukstėnai (Šilutė)|Laukstėnų]] kaime ([[Šilutės rajonas|Šilutės raj]].), prie kelio “[[Žemaičių Naumiestis]] – [[Gardamas]] – [[Švėkšna]]” (šio kelio dalis yra ir Gardamo miestelio gatvė kuri pavadinta Martyno Mažvydo vardu), stovi paminklinis akmuo su užrašu: “Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS [[2001]] Dėkingi kraštiečiai” (pastatytas 2001 m. [[gegužės 7]] d.).
 
Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui. Uostamiestyje yra ir Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja.
 
== Knygos ==
 
[[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|200px|[[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmas]]]]
M. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris paskelbė pats M. Mažvydas.
 
* [[Martyno Mažvydo katekizmas|„Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“]] – [[1547]] m. Tai pirmoji lietuviška knyga.
 
Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Knygelė susideda iš 79 puslapių. Ją sudaro lotyniškas ketureilis
[[LDK|„Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“]], lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“, eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, penkių dalių katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai), bei 11 giesmių giesmynėlis su gaidomis.
 
Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia.
 
Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas [[Vilniaus universitetas|Vilniaus]], kitas – Lenkijoje, [[Torunė]]s universitete.
 
* „Giesmė Š. Ambroziejaus bei Š. Augustina, kurią vadino ''Te Deum laudamus''“ – [[1549]] m.,
* „Forma chrikštima“ – [[1559]] m.
 
Kitos knygos publikuotos jau po M. Mažvydo mirties:
 
* „Giesmės krikščioniškos“, d. I – [[1566]] m.,
* „Giesmės krikščioniškos“, d. II – [[1570]] m.
 
Jas spaudai parengė M. Mažvydo darbo tęsėjas B. Vilentas. Jo vietą Karaliaučiaus lietuvių parapijoje užėmęs klebonas [[Jonas Bretkūnas]] paskelbė paskutinį M. Mažvydo darbą – knygelę:
* „Parafrazis“ – tai maldos „[[Tėve mūsų]]“ aiškinimas. Ji išleista kartu su trimis paties J. Bretkūno darbais [[1589]] m.
 
== Veikla Lietuvoje ==
447

pakeitimai