Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

511 baitų pašalinta ,  prieš 8 metus
[[1845]] m. [[Maiklas Faradėjus]] atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu [[magnetinis laukas|magnetiniu lauku]]. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, rodantis, kad šviesa yra susijusi su [[elektromagnetizmas|elektromagnetizmu]]. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus [[1847]] m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.
 
Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Džeimsui Klarkui Maksvelui]] sukurti [[elektrodinamika|elektromagnetinio lauko teoriją]]. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi [[šviesos greitis|šviesos greičiui]]. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta [[1862]] m., veikale ''Apie fizines jėgos linijas'' (''On Physical Lines of Force''). [[1873]] m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo [[Maksvelo lygtys]], aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.
 
Netrukus vokiečių fizikas [[Heinrichas Rudolfas Hercas]], sugeneravęs [[radijo bangos|radijo bangas]], pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t. y., [[difrakcija]], [[interferencija]], atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.
 
=== Kvantinė teorija ===
Anoniminis naudotojas