Klevai (Seinai): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 25:
== Istorija ==
Greta stūkso [[Klevų piliakalnis]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. kaimas priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Kongreso karalystės]] laikais kaimas priklausė [[Klevų valsčius|Klevų valsčiui]]. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] kaimas buvo priskirtas [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1920]] m. atiteko Lenkijai. [[spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] [[lietuvių kalba]] laikotarpiu veikė daraktorinė mokykla, pirmasis daraktorius buvo Milukas iš greta esančio Rubežankos kaimo, kuris po [[1945]] m. prijungtas prie Klevų. [[1915]]–[[1919]] m. ir [[1922]]–[[1925]] m. veikė lietuviška pradžios mokykla. Nuo [[1925]] m. joje pradėta mokyti lenkiškai, mokyta ir lietuvių kalbos. Tarp I ir II pasaulinių karų veikė lietuvių choras, teatras. [[1939]] m. Klevuose įvyko Suvalkų krašto lietuvių jaunimo sąskrydis.{{šaltinis|{{VLE|X|262|Kazimieras Garšva|Klevai}}}}
[[1880]]-[[1902]] m. išleistame ''Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne'' nurodoma, kad [[Krasnapolio valsčius|Krasnapolio valsčiui]] priklausančiame kaime yra 38 namai, kuriuose gyvena 272 suaugusieji gyventojai, o greta esančiame [[palivarkas|palivarke]] - 6 namai, kuriuose gyvena 25 suaugusieji. <ref>[http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/3 Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich] {{pl-icon}}</ref> Tarpukaryje veikė kaimo choras, kuriam vadovavo Antanas Vinikaitis; taip pat dramos būrelis (vadovai J. Marcinkevičius ir V. Sidaris), jaunųjų ūkininkų ratelis, kurį globojo [[Jonas Pajaujis (Lenkija)|Jonas Pajaujis]]. <ref>[http://www.ausra.pl/0415/klevai.html Iš Klevų kaimo praeities]</ref> 1958 m. [[vasario 6]] d. įsikūrė [[Lenkijos lietuvių draugija|Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos]] padalinys. Nuo 1960 m. veikė [[biblioteka]] su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis, ji turėjo aštuonis filialus mažesniuose kaimuose. Bibliotekininkas mokėjo lietuvių kalbą, vakarais rengė knygų aptarimus. <ref>[http://www.ausra.pl/0409/knygos1.html Aldona Leončikienė. Lietuviškų knygų skaitymas buvusioje Seinų apskrityje ]</ref> Pokaryje aktyviai reiškėsi kaimo saviveiklininkai, [[1956]]-[[1999]] m. pastatę 15 vaidinimų. <ref> [http://www.ausra.pl/0613/teatr2.html Birutė Baguckaitė. Teatras vakar ir šiandien]</ref> [[1956]] m. prie piliakalnio įvyko pirmasis Lenkijos lietuvių saviveiklininkų sąskrydis, vėliau sąskrydžiai vykdavo [[Burbiškės]]e. Iki [[1976]] m. [[liepos 1]] d. kaimas priklausė [[Suvalkų vaivadija|Suvalkų vaivadijos]] [[Berznyko valsčius|Berznyko valsčiui]]. <ref>[http://isip.sejm.gov.pl/servlet/Search?todo=file&id=WDU19760230142&type=2&name=D19760142.pdf LLR Administracijos ministro potvarkis Dz. U. 1976 nr 23 poz. 142 ]</ref> [[1975]]-[[1998]] m. priklausė [[Suvalkų vaivadija]]i.
| |||