Lietuvą okupavus [[TSRS]] apie jokį kultūros savarankiškumą nebuvo galima net kalbėti. Visa kultūra, įskaitant dailę, skulptūrą, literatūrą buvo reguliuojama pagal direktyvas iš [[Maskva|Maskvos]] ir turėjo tarnauti tik komunistinės ideologijos propagandai. Sąlygos pasikeitė po [[1986]] m., kai TSKP CK generalinis sekretorius [[Michailas Gorbačiovas]] pradėjo savo Perestroiką ir kai buvo įsteigtas TSRS kultūros fondas, rekomendavęs steigti respublikinius padalinius.<ref>{{VLE|XIII|256||Lietuvos kultūros fondas}}</ref>
Lietuvos1987 kultūrosm. fondobalandžio steigimomėnesį idėjavaldžios atgimėnurodymu diskusijose,buvo kuriasįkurtas rengė „Žinijos“ draugija, subūrusi žymią dalį progresyvių mokslininkų,Lietuvos kultūros veikėjųfondas, publicistų.tapęs Č.SSRS KudabaKultūros paskaitosfondo metustruktūrine kalbėjo: “Veikimas kultūrai iš geranorės pareigos — kilnus reikalasdalimi. Tebūna tai nerimastinga sąžinės skola kiekvieno ir svarbiausia, visam laikui”.<ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg//nr/99/1112/11kudab.html Mokslas ir Gyvenimas 1999/11-12]</ref> Prie kultūros fondo ištakų buvo [[Marcelijus Martinaitis]], [[Napalys Kitkauskas]], [[Steponas Lukoševičius]], [[Laimė Lukošiūnienė]], [[Kęstutis Pranas Labanauskas]], [[Albinas Vaičiūnas]] ir kiti. 1987 m. fondas buvo įsteigtas ir jo steigėjų autoriteto dėka įregistruotas. „Labiausiai nesinori Kultūros fondo veikloje kompanijinio patoso. Tebūnie ilgas, ramus, bet nuolat gyvas darbas“, sakė tuomet Č. Kudaba, tapęs pirmuoju fondo valdybos pirmininku.
