Deimas (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sq:Deimosi |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 21:
| atm_neturi = neturi
}}
'''Deimas''' – vienas iš dviejų [[Marsas (planeta)|Marso]] gamtinių [[palydovas|palydovų]], pavadintas senovės graikų
== Atradimas ==
[[Džonatanas Sviftas]] (''Jonathan Swift'', 1667-[[1745]]), pagarsėjęs savo kūriniu „Guliverio kelionės“, yra ganėtinai tiksliai paskelbęs Marso palydovų skaičių ir orbitas, pareiškęs, jog susapnavo tai sapne.
Deimą, kaip ir kitą Marso palydovą [[Fobas (palydovas)|Fobą]], atrado amerikiečių [[astronomas]] ''Asaph Hall'' 1877 metų rugpjūčio 12 d. 7 val. 48 min. Grinvičo laiku.
Pavadinimą šiam Marso palydovui pasiūlė suteikti [[Itono koledžas|Itono koledžo]] ([[JK|D. Britanija]]) mokslininkas Henris Madanas (''Henry Madan'', 1838-1901).
== Charakteristikos ==
Deimas, mokslininkų nuomone, greičiausiai yra [[asteroidas]], nutolęs nuo [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] planetos tiek, kad pateko į Marso gravitacijos lauką ir pradėjo skrieti apie jį. Tiesa, ši hipotezė yra gana diskutuojama mokslininkų tarpe. Bet, kita vertus, Deimas savo
Deimas sudarytas iš anglinių uolienų, panašių į C
Žiūrint iš Deimo, Marsas būtų 1000 kartų didesnis ir 400 kartų ryškesnis už [[Mėnulis|Mėnulį]], žiūrint į jį iš [[Žemė]]s. Marsas užimtų 1/11 dalį dangaus skliauto.
Žiūrint į Deimą iš Marso, šio kampinis skersmuo tebūtų 2,5' ir plika akimi jis atrodytų lyg žvaigždė. Ryškiausiu momentu (kaip Mėnulio pilnatis) jis būtų tokio paties ryškumo kaip [[Venera]], matoma iš Žemės. Kitais atvejais jo ryškumas būtų kaip [[Vega|Vegos]] žvaigždės, matomos iš Žemės.
Kitaip nei Fobo, kurio orbitinis greitis yra didelis ir kuris pateka vakaruose ir nusileidžia rytuose, Deimas pateka rytuose ir nusileidžia vakarų pusėje. Apskriedamas planetą per 30,5 valandų, atsižvelgiant į tai, kad Marsas apie ašį apsisuka maždaug per 24,5 valandos, Fobą Marso padangėje pusiaujo stebėtojas gali stebėti apie 2,7 dienos.
|