Kompiuterio atmintis: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 570 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
S
rv
S (rv)
 
== Atminties tipai ==
 
=== Pastovioji atmintis ===
[[Vaizdas:Eprom.jpg|thumb|250px|Pakartotinai įrašoma, ultravioletine šviesa nutrinama atmintis su kvarciniu langeliu mikroschemos kristalui apšviesti]]
[[Vaizdas:D23128C PROM.jpg|thumb|250px|Vienąkart įrašoma (reikiamose vietose perdeginant dalį vidinių takelių) atmintis]]
Šis atminties tipas išsaugo informaciją ir atjungus maitinimo šaltinį. Paprastesnėse sistemose (kalkuliatoriuose, mobiliuose telefonuose, įvairiuose specializuotuose kompiuteriuose) joje gali būti saugomos visos reikalingos vykdyti programos. Įprastiniuose kompiuteriuose šioje atmintyje esanti programinė įranga ([[BIOS]]) parengia darbui kompiuterio aparatinę dalį ir įkrauna paprastai magnetiniame diske saugomą [[Operacinė sistema|operacinę sistemą]].
 
Priklausomai nuo naudotų techninių sprendimų, pastovioji atmintis gali būti
* Jau gaminama su tam tikra įrašyta informacija. Tokia atmintis tinka tik didelėmis serijomis gaminamuose įrenginiuose.
* Vienąkart įrašoma. Ši atmintis yra palyginus greita, tačiau kartą įrašytų duomenų pakeisti neįmanoma.
* Daugelį kartų pakartotinai įrašoma (su ankstesnės informacijos nutrynimo galimybe). Nutrynimas gali būti įvykdomas arba elektriškai arba tik specifinėmis manipuliacijomis (pavyzdžiui, apšviečiant ultravioletine šviesa). Ši atmintis yra daug lėtesnė. Darbui pagreitinti jos turinys vykdymo metu kai kada perkeliamas į greičiau dirbančią operatyvinę atmintį („šešėlinė atmintis“).
 
=== Operatyvinė statinė atmintis ===
Atminties mikroschemos išėjimas paprastai gali persijungti į didelės varžos (Z) būseną, todėl visų kompiuterio atminties mikroschemų vienavardžiai adreso, maitinimo, duomenų perdavimo ir dauguma valdymo signalų išvadų gali būti tiesiog sujungti tarpusavyje (taip prijungiant ir naujas mikroschemas, jei atmintį reikia plėsti). Mikroschema į signalus reaguoja ir pati juos formuoja tik jei jos išrinkimo įėjime (CS) yra aktyvus loginis lygmuo.
 
== Klasifikacija pagal panaudojimą ==
Egzistuoja šios operatyvinės atminties rūšys: ''registrai'', veikiantys, kaip neatskiriama [[Procesorius|procesoriaus]] dalis, procesoriaus priešatmintis (''cache''), ''adresuojama atmintis'' (''RAM'', iš {{en|Random Access Memory}}) ir ''[[Stekas|stekinė]] atmintis''. Pastaroji buvo įrengta pirmuosiuose masinės gamybos mikroprocesoriuose, tačiau šiuo metu menkai paplitusi dėl didelės kainos ir mažos greitaveikos, apdirbant didelius duomenų masyvus. Dėl programavimo ir kešavimo patogumo ji kartais ir dabar naudojama [[Superkompiuteris|superkompiuteriuose]]. Asmeniniuose kompiuteriuose naudojama tik ''adresuojama atmintis'', dėl to labai dažnai ''atmintis'' vadinama santrumpa „RAM“.
 
== Klasifikacija pagal korpuso konstrukciją ==
[[Vaizdas:RAM n.jpg|thumb|250px|Atminties tipai (iš viršaus į apačią): DIP, SIPP, 30 kontaktų SIMM, 168 kontaktų DIMM ir 184 kontaktų DDR DIMM]]
''Atmintis'' dažniausiai būna gaminama, kaip kelių rūšių įrenginiai:
* DIP – dvi kojyčių eiles turinčios mikroschemos
* SIPP – mažagabaritės spausdintinės plokštės, turinčios vieną kojyčių eilę
* SIMM – mažagabaritės spausdintinės plokštės, turinčios vieną (dubliuotą) kontaktinių išvadų eilę
* DIMM – mažagabaritės spausdintinės plokštės, turinčios dvi kontaktinių išvadų eiles
 
== Analoginiai atminties įrenginiai ==
Skaičiavimo technikoje dažniausiai naudojami reikiamą skaičių dvejetainių reikšmių (bitų) įsimenantys įrenginiai. Tačiau galimi ir analoginiai atminties įrenginiai, kurie sugeba išsaugoti ir grąžinti tam tikrą elektros įtampą.
 
== "Atminties siena" ==
Šiuo metu operatyvinės atminties įrenginiai neretai dirba lėčiau nei procesorius, lėtindami ir visos sistemos darbą. Pavyzdžiui, nuo 1986 iki 2000 procesoriaus greitis kasmet didėjo maždaug 55 %, tuo tarpu atminties sparta didėjo tik po 10 %. Manoma, jog ateityje tai gali tapti viena svarbiausių skaičiavimo greitį ribojančių problemų.
== Nuorodos ==
{{ref}}
447

pakeitimai