Stuburiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 78.61.49.199 (Aptarimas) darytas keitimas 3198066
Eilutė 120:
[[zh-min-nan:Chek-chui tōng-bu̍t]]
[[zh-yue:脊椎動物]]
 
 
 
Chordinių tipui priklauso visi stuburiniai Vertebrata, be to kai kurie
primityvūs jūrų gyvūnai- tunikatai Tunicata ir bekaukuoliai Acrania.
Žemesnieji chordiniai neturi daugelio stuburiniams būdingų požymių, tačiau
juos sieja panaši svarbiausių organų sistemų sandara, išsidėstymas bei
vystymasis. Stuburiniai- progresyviausia chordinių šaka. Lyginant su
žemesniaisiais chordiniais, stuburiniai gerokai aktyvesni, pakitusi jų
mityba, todėl sudėtingesnė ir kūno sandara.
 
2.Svarbiausi anatomijos ir sistematikos vystymosi etapai.
 
3.Chordinių filogenijos teorijos.
Stuburiniai kildinami iš žemesniųjų chordinių. Stuburinių kilmei suprasti
ypač svarbu buvo ištirti iešmučio, ascidijų ir salpų kūno sandarą bei jų
vystymąsį. Šioje srityje ypač daug pasidarbavo rusų zoologas A.Kovalevskis
(1840-1901). Paaiškėjo, kad iešmutis kūno sandara labai artimas
primityviausiems stuburiams, tačiau visos jo organų sistemos daug
paprastesnės. Iešmučio ašinis organas- chorda, be to, žiaunų aparatas
susijęs su žarnynu. Ascidijų lervos taip pat turi chordą, virš kurios yra
nervinis vamzdelis, o žarnyno priekinėje dalyje gausu žiaunų plyšelių. Taip
buvo įrodytas iešmučio ir ascidijų ryšys su stuburiniais. Todėl jie
priskirti chordinių tipui.
Manoma jog chordinių protėviai mito pasyviai.
Vystantis, iš gemalinio blastoporo formuojasi analinė anga, o kitame
pirminės žarnos gale susidaro būsimoji suaugusio gyvūno burna. Pagal kilmę
ji- antrinė.
Chordinių protėvių kūnas mažai segmentuotas, sudarytas iš 3metamerų.
Antrinė