Torunės taika (1411): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
Teutonų ordinas atsisakė savo pretenzijų į [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki Lenkijos karaliaus [[Jogaila|Jogailos]] ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] mirties (faktiškai visiems laikams). Lenkija atgavo [[Dobrynės žemė|Dobrynės žemę]], o Lenkijos sąjungininkė [[Mozūrija]] – [[Vkros žemė|Vkros žemę]].
 
Be to, po Žalgirio mūšio Lenkijos karalius tebeturėjo apie 14 000 teutonų kilmingųjų ir jų samdinių belaisvių, už kuriuos reikalauta išpirkos – maždaug 19-38 kg sidabro už kiekvieną riterį. Riteriai turėjo atiduoti ginklus lenkams ir pažadėti, kad niekada nebepakels ginklo prieš Lenkijos karūną. Taikos sutartyje nustatyta, kad Lenkijos karalius paleis visus belaisvius už maždaug 20 tonų sidabro.
 
Pinigai turėjo būti išmokėti dalimis per keturis kartus, jei teutonai nesugebėtų išmokėti pinigų laiku, buvo numatyta bauda – 720 000 Prahos grašių. Pirmas dvi dalis Teutonų ordinas sumokėjo išleisdamas visas savo sidabro atsargas ir paėmęs paskolų iš užsienio.