Perlas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 10 metų
→‎Perlų gavyba: trūko skliaustelio. Nesu tikras ar gerai pataisiau.
S (Atšauktas naudotojo 62.80.225.151 (Aptarimas) darytas keitimas 3189215)
(→‎Perlų gavyba: trūko skliaustelio. Nesu tikras ar gerai pataisiau.)
Pietų jūrų ir Taičio perluotės (''Pinctada margaritifera'' ir ''Pinctada maxima'') perlų auginimui naudojamos pakartotinai, t. y. išėmus vieną perlą, į moliusko kūną įterpiamas didesnis implantas, ir kriauklė dar 2-3 metus augina naują perlą. ''Pinctada maxima'' užauga iki keliasdešimties centimetrų dydžio, todėl jų perlai neretai viršija 14 mm diametrą. „Akojos“ perlus auginančios perluotė ''Pinctada fucata'' užauga iki 6-7 cm ilgio, todėl „Akoja“ perlai paprastai nebūna didesnio nei 10 mm skersmens. Jie išauga per vienerius metus, Taičio perlai – per 2-4 metus. Perlamutro sluoksnis susiformuoja nuo 0,25 iki 0,80 mm ir daugiau.
 
Nuo 1914 metų pradėti kultivuoti ir gėlavandeniai perlai (Bivos ežere netoli [[Kiotas|Kioto]], todėl gėlavandeniai perlai kurį laiką buvo vadinami Bivos perlais). Daugiausiai Bivos perlų buvo išauginta 1971 m. – 6 tonos. Vėliau dėl per didelio išteklių eksploatavimo ir aplinkos užteršimo produkcijos kiekiai sumažėjo.
[[Vaizdas:Barbara_radziwill_16th_century.jpg|200px|thumb|right|[[Barbora Radvilaitė]] su perlų papuošalu]]
Nuo 1990 metų gėlavandeniai perlai pradėti auginti [[Šanchajus|Šanchajaus]] apylinkėse ir [[Fidžis|Fidžyje]]. Stambiausios juodųjų perlų augimvietės yra [[Tuamotu salos|Tuamotu]] salyne, o Marutea saloje įsikūrusi didžiausia juodųjų perlų verslo bendrovė [http://www.pearl-guide.com/tahitian-pearl-market.shtml].
Anoniminis naudotojas