Teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: am:ሕግ
Brox (aptarimas | indėlis)
papildymai
Eilutė 1:
[[Vaizdas:JMR-Memphis1.jpg|thumb|right|200px|[[Justicija]] - teisės ir [[teisingumas|teisingumo]] deivė]]
{{otheruses}}
'''Teisė''' - visuma oficialiai įtvirtintų arba pripažintų, įtvirtintų, formaliai apibrėžtų, organizacinėmis-[[prievarta|prievartinėmis]] poveikio priemonėmis užtikrinamųužtikrintų, (sankcionuotų) viešosios organizacijos (valstybės[[valstybė]]s, [[tarptautinė organizacija|tarptautinės organizacijos]], savivaldybės[[savivaldybė]]s, religinės bendruomenės (Bažnyčios) ir kt.), privačių struktūrų (pvz., [[įmonė]]s, [[asociacija|asociacijos]]) [[taisyklė|taisyklių]], [[teisės principas|principų]], skirtųreguliuojančių [[visuomeniniai santykiai|visuomeniniamsvisuomeninius santykius]]; [[socialinė norma|socialinių normų]] sistema, norminės-[[socialinė sistema|socialinės santykiamssistemos]] reguliuotiposistemė.
 
== Požymiai ==
[[Vaizdas:Causa 26.jpg|245px|thumb|right|[[1140]] m. ''[[Nesuderinamų kanonų harmonija]]'' - religinės ([[kanonų teisė|bažnytinės]]) teisės [[teisės sąvadas|sąvadas]]]]
Formalusis teisės apibrėžtumas pasireiškia tuo, kad teisės normos dažniausiai yra užfiksuojamoskonkrečiai objektyviai (t. y. užrašomos ir po to paskelbiamosapibrėžtos, kadobjektyviai suužfiksuotos jomis būtų galima susipažinti)(pvz., Teisės normos privalo būti visuotinai žinomosužrašytos, prieinamos normų adresatuiišspausdintos). „Objektyvus“ normų fiksavimas arba įtvirtinimas gali pasireikšti teisės normų formalizavimu, priimant, pavyzdžiui, specialius aktus ([[įstatymas|įstatymus]], įsakymus), taip pat juos užrašant (žr. [[Teisės sąvadas#Teisės rinkiniai|Teisės rinkiniai]]), oficialiai jas išleidžiant. Teisės normos privalo būti visuotinai žinomos, publikuojantprieinamos normų adresatui. Taigi, po priėmimo jos privalo būti paskelbiamos, siekiant su jomis supažindinti normų adresatus. Tam būtina jas publikuoti, viešinantviešinti. Senovėje įstatymai buvo skelbiami [[žodinė forma|žodžiu]] viešose vietose (pvz., miestų turgaus, [[rotušė]]s aikštėse,; tuo kadangimetu mažai kas mokėjo skaityti, irtodėl su užrašytais tekstais, iškabintais, pvz., ant miesto sienų, negalėdavo susipažinti). Šiuolaikinėse valstybėse norminiai teisės aktai yra ne tik spausdinami, bet ir platinami per įvairias medijas ([[žiniasklaida|žiniasklaidą]] - spaudą, skelbiami [[žiniatinklis|žiniatinklyje]] ir kt.).
 
'''[[Sankcija]]''' teisėje - kaip ir bet kurios kitos socialinės normos atveju - reikalinga tam, kad už atitinkamą elgesį būtų baudžiama arba kaip nors [[atlyginimas|atlyginama]], apdovanojama, skatinamas [[teisėtas elgesys]], siekiant [[motyvacija|motyvuoti]] normų adresatus elgtis tam tikru būdu, kaip įtvirtinta teisės normomis. Elgesio sankcionavimas pasireiškia neigiamai ir teigiamai: teigiama sankcija pritariama elgesio tipui, neigiama - baudžiama, traukiant [[delinkventas|pažeidėją]] (delinkventą) [[teisinė atsakomybė|teisinėn atsakomybėn]].
 
'''[[Prievarta]]''' už teisės (normų) nesilaikymą, įstatymų laužymą gali būti panaudojama kiekvieno teisės pažeidėjo atžvilgiu. Veiksmingas prievartos taikymas sąlygoja tai, kad turi būti specialus [[biurokratinis aparatas|aparatas]], kurio pagalba siekiama užtikrinti normų laikymąsi, bausti už pažeidimus (teisėsaugos institucijos). Šiuolaikinėje teisėje be valstybinio aparato vis labiau pasitelkiamas privatus, ypač teismo sprendimų vykdymo srityje ([[antstoliai]]: [[Prancūzija]], Lietuva ir kt.).
 
== Teisės praktikaapibrėžimas ==
[[Image:Raffael 053.jpg|thumb|300px|Deivė [[Justicija]] - [[Teisingumas|Teisingumo]] globėja]]
Nuo senų laikų teisė buvo skirtingai aiškinta. Sampratos skirtingumą lėmė teisės sistemos ypatumai (paprotinė, valstybinė, religinė teisė), aiškintojo interesai (pvz., pasaulietinės bei religinės valdžios atstovai skirtingai aiškino teisės kilmę bei galią) ir kiti veiksniai. Šiuolaikiniame pasaulyje išliko nemažai skirtingų subjektų, turinčių teisėkūros kompetenciją. Be to teisė skiriasi ne tik įvairiose organizacijose ([[Bažnyčia]], valstybė, [[įmonė]], [[tarptautinė organizacija (teisė)|tarptautinė organizacija]]), jos lygmenyse (federacijos ir jos subjektų teisė, įstatymų leidžiamosios, jų vykdomosios valdžios ir teismų aktai), bet ir geografinėje teritorijoje ([[:category:Lietuvos teisė|Lietuvos teisė]], [[:category:Prancūzijos teisėteisinė sistema|Prancūzijos teisė]] ir t. t.) Todėl ir kyla arba yra nustatomos skirtingo turinio teisinės taisyklės, kurių samprata, jų aiškinimas ir taikymas - egzistuoja teisės sampratų įvairovė. Be to skiriasi normų priėmimo būdas - teisė gali būti priimama parlamentų posėdžių salėse (pvz., įstatymų forma), teismuose (priimant sprendimus, nutarimus), tarptautinių konferencijų bei derybų salėse ([[JTO]] Generalinės Asamblėjos metu), nustatoma (pvz., oktrojuojama) vienasmenės institucijos - pavyzdžiui, 1938 m. gegužės 5 d. Konstitucija įteisinusi 1926 m. įvykdytą ([[Antanas Smetona|A. Smetonos]] vadovaujamą) perversmą.
 
Pasaulio teisinėse sistemose sąveikauja bei tarpusavyje konkuruoja teisinis pozityvizmas, teisinis realizmas, [[religinė teisė|religinės teisės]] mokyklos ([[kanonistika]]), kitos teisė(tyro)s arba teisinių mokymų kryptys.
 
Pavyzdžiui, normatyvistinės teisės mokyklos atstovai pabrėžia įstatymų ([[norminis teisės aktas|norminių teisės aktų]]) svarbą: pozityvioji teisė - politinės valdžios institucijų priimtos, sankcionuotos [[socialinė norma|socialinės normos]] (taisyklės, reguliuojančios visuomeninius santykius), kurių įgyvendinimui gali būti pasitelkiama atitinkamų valdžios ir jai pavaldžių organizacijų, administracinių institucijų (įstaigų) kitų subjektų prievarta. Pozityvioji teisė apima ne tik oficialiąją teisę (įstatymus), bet ir kitas taisykles, principus; teisinio pozityvizmo teorijoje [[prigimtinė teisė]] ar jos egzistavimas yra atmetamas.
 
== Teisė ir kitos socialinės normos ==
Teisė nėra izoliuotas visuomeninis reguliatorius. Ji yra integruota į socialinę sistemą ir turi veikti greta su kitomis visuomeninėmis normomis ([[religija]], [[dorovė|dorove]]). Kaip vieninga atskirų taisyklių visuma ji yra (arba turėtų būti) sistemiška, pavienės taisyklės turi derėti tarpusavyje ir neprieštarauti aukštesnėms normoms, principams. Esant prieštarai normų kolizija sprendžiama pagal specialias taisykles.
 
Teisės normos yra glaudžiai susijusios su moralės[[moralė]]s normomis, vienos kitas veikia bei sąlygoja. Jas sieja socialinio žmonių elgesio reguliavimas, neretai jos yra to paties turinio arba turi tą patį tikslą (išreiškia žmonių interesus, juos artikuliuoja, suderina). Gali būti išskiriami tokie skirtumai (pagal atitinkamus lyginamuosius kriterijus):
* Kilmė. Moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tada, kai visuomenės narių dauguma įsisamonina jas ir ima jomis reguliuoti savo kasdieninį elgesį. Teisės normas paprastais pirma išleidžia valstybė ir tik tada jos pasidaro visiems privalomos.
*Reguliavimo dalykas. Moralės normos reguliuoja platesnę visuomeninių santykių sritį (pvz., [[meilė]], draugystė). Teisės sritis šiuo atžvilgiu - daug siauresnė negu moralės.
eilutė 21 ⟶ 29:
*Būdai, kuriais užtikrinamas vykdymas. Teisės normų vykdymas yra užtikrinamas abipuse nauda ir [[valstybė]]s prievarta, moralės normų - pačių žmonių vidiniu įsitikinimu, visuomeninio poveikio (spaudimo, reikalavimo, viešosios nuomonės ir kitomis) priemonėmis.
 
== TeisėsTeisė apibrėžimųir įvairovėpolitika ==
[[Vaizdas:Gedimino 30 a.JPG|thumb|Lietuvoje [[teisės politika|teisės politiką]] įgyvendina [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija]]]]
[[Vaizdas:Geneva Convention 1864 from Flickr 160753851 743dd85bb4 o.jpg|thumb|right|200px| [[1864 m. Ženevos konvencija]] - humanitarinės teisės aktas, priimtas tarptautinės konferencijos metu (nuotraukoje - delegatų parašai)]]
{{main|Teisė ir politika}}
Nuo senų laikų teisė buvo skirtingai aiškinta. Sampratos skirtingumą lėmė teisės sistemos ypatumai (paprotinė, valstybinė, religinė teisė), aiškintojo interesai (pvz., pasaulietinės bei religinės valdžios atstovai skirtingai aiškino teisės kilmę bei galią) ir kiti veiksniai. Šiuolaikiniame pasaulyje išliko nemažai skirtingų subjektų, turinčių teisėkūros kompetenciją. Be to teisė skiriasi ne tik įvairiose organizacijose ([[Bažnyčia]], valstybė, [[įmonė]], [[tarptautinė organizacija (teisė)|tarptautinė organizacija]]), jos lygmenyse (federacijos ir jos subjektų teisė, įstatymų leidžiamosios, jų vykdomosios valdžios ir teismų aktai), bet ir geografinėje teritorijoje ([[:category:Lietuvos teisė|Lietuvos teisė]], [[:category:Prancūzijos teisė|Prancūzijos teisė]] ir t. t.) Todėl ir kyla arba yra nustatomos skirtingo turinio teisinės taisyklės, kurių samprata, jų aiškinimas ir taikymas - egzistuoja teisės sampratų įvairovė. Be to skiriasi normų priėmimo būdas - teisė gali būti priimama parlamentų posėdžių salėse (pvz., įstatymų forma), teismuose (priimant sprendimus, nutarimus), tarptautinių konferencijų bei derybų salėse ([[JTO]] Generalinės Asamblėjos metu), nustatoma (pvz., oktrojuojama) vienasmenės institucijos - pavyzdžiui, 1938 m. gegužės 5 d. Konstitucija įteisinusi 1926 m. įvykdytą ([[Antanas Smetona|A. Smetonos]] vadovaujamą) perversmą.
 
Teisė yra glaudžiai susijusi su [[politika]]. [[Teisės politika]] - socialinės politikos dalis, kurią apima [[teisėkūra]], teisės normų priėmimas, rengimas, svarstymas dalyvaujant įvairiems socialiniams sluoksniams, politikos subjektams. Pagrindinė teisės politikos sritis - [[įstatymų leidyba]].
Pasaulio teisinėse sistemose sąveikauja bei tarpusavyje konkuruoja teisinis pozityvizmas, teisinis realizmas, [[religinė teisė|religinės teisės]] mokyklos ([[kanonistika]]), kitos teisė(tyro)s arba teisinių mokymų kryptys.
 
Pavyzdžiui, normatyvistinės teisės mokyklos atstovai pabrėžia įstatymų ([[norminis teisės aktas|norminių teisės aktų]]) svarbą: pozityvioji teisė - politinės valdžios institucijų priimtos, sankcionuotos [[socialinė norma|socialinės normos]] (taisyklės, reguliuojančios visuomeninius santykius), kurių įgyvendinimui gali būti pasitelkiama atitinkamų valdžios ir jai pavaldžių organizacijų, administracinių institucijų (įstaigų) kitų subjektų prievarta. Pozityvioji teisė apima ne tik oficialiąją teisę (įstatymus), bet ir kitas taisykles, principus; teisinio pozityvizmo teorijoje [[prigimtinė teisė]] ar jos egzistavimas yra atmetamas.
 
== Teisės istorija ==
eilutė 56 ⟶ 62:
 
== Teisės šaltiniai ==
[[Image:Raffael 053.jpg|thumb|300px|Deivė [[Justicija]] - [[Teisingumas|Teisingumo]] globėja]]
{{main|Teisės šaltiniai}}
 
eilutė 62 ⟶ 67:
 
== Teisės principai ==
[[image:European Court of Justice in LUxembourg Towers.JPG|thumb|200px|[[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas]] - tarptautinė [[teismas|teisminė]] institucija]]
{{main|Teisės principai}}
 
eilutė 70 ⟶ 74:
Atribojant religinių bei pasaulietinių organizacijų taisykles, gali būti išskiriama [[religinė teisė|religinė]] ir [[pasaulietinė teisė]] (valstybių, tarptautinių nereliginių subjektų priimtos taisyklės). Pagal teisės sistemos bei subjektiškumo tarpusavio sąryšį skiriamos objektinės ir subjektinės teisės sąvokos.
 
== Nacionalinė, užsienio, viršvyriausybinė ir tarptautinėužsienio teisė ==
[[image:European Court of Justice in LUxembourg Towers.JPG|thumb|200px|[[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas]] - tarptautinė [[teismas|teisminė]] institucija]]
:''Pagrindiniai straipsniai - [[nacionalinė teisė|nacionalinė]] ir [[tarptautinė teisė]]
[[Vaizdas:Geneva Convention 1864 from Flickr 160753851 743dd85bb4 o.jpg|thumb|rightleft|200px| [[1864 m. Ženevos konvencija]] - humanitarinės teisės aktas, priimtas tarptautinės konferencijos metu (nuotraukoje - delegatų parašai)]]
:''Pagrindiniai straipsniai - [[nacionalinė teisė|nacionalinė]] ir [[tarptautinėužsienio teisė]]
 
Atribojant skirtingų politinės valdžios asmenų, skirtingo teisinio statuso bei lygmens organizacijų taisykles, gali būti išskiriama [[nacionalinė teisė|nacionalinė]] ir užsienio valstybių, netgitaip pat tokia kaip ''[[transnacionalinė teisė]]''. [[Užsienio teisė]] yra svarbus kaip papildomas teisės šaltinis bei orientyras nacionalinei teisėkūrai.
 
Pabėžiant teritorinių (valstybių, savivaldybių) arba kitokių (skirtingo lygmens) organizacijų teisę - savivaldybių ir nacionalinė teisė.

== Viršvyriausybinė ir tarptautinė teisė ==
:''Pagrindiniai straipsniai - [[Viršvyriausybinė teisė|Viršvyriausybinė]] ir [[tarptautinė teisė]]

Turint omenyje skirtingos apimties (pvz., nacionalinį, tarptautinį) teisinį subjektiškumą turinčių asmenų, įvairių politinės sistemos atšakų (pvz., [[politinė savivalda|savivaldos]], valstybės) ir jų darinių taisykles, išskiriama nacionalinė ir [[tarptautinė teisė]]. Pastaroji itin sparčiai pradėjo plėtotis ypač po [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] įsteigimo. Europos regione netgi susiformavo atskirų tarptautinių organizacijų teisinės sistemos (pvz., tam pradžią davė tokios organizacijos kaip [[Europos Taryba]] bei [[Europos Bendrijos]]).
 
Vis didesnę reikšmę įgauna [[viršvyriausybinė teisė]], pvz., [[Europos Sąjungos teisė]]. Jos dėka vyksta nacionalinės teisės harmonizavimas bei unifikavimas, teisės internacionalizacija bei europeizacija. Didelį autoritetą įgyja įvairūs tarptautiniai teismai (pvz., [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas]]). Jų sprendimai, nacionaliniams teismams taikant atitinkamus tarptautinio teismo spręstus klausimus, gali netgi turėti privalomą galią.
eilutė 83 ⟶ 94:
[[Objektinė teisė]] – galiojančios [[teisės norma|teisės normos]], jų visuma (sistema); [[pozityvioji teisė]] arba prievartinė tvarka (teisinio pozityvizmo samprata, [[Hans Kelsen]] ir kiti atstovai).
 
[[Subjektinė teisė]] - asmens socialinio elgesio galimybė (veikti tam tikru būdu). Ji gali atitikti (koresponduoti) kito asmens (socialinę) pareigą. Pagal socialinio reguliavimo sritį subjektinė teisė gali būti moralinė teisė (pavyzdžiui, pagyvenusio amžiaus asmenys viešajame transporte gali reikalauti jaunesnių asmenų užleisti jiems sėdimą vietą), juridinė teisė (pvz., įgyti pagrindinį išsilavinimą), etinė teisė; pvz., [[klientas|kliento teisė]] teisė reikalauti, kad [[verslo patarėjas]] atskleistų visą informaciją dėl galimo kilti interesų konflikto, jei, pvz., konsultantas tuo pat metu patarinėja ir kliento konkurentams arba pats yra priklausomas nuo kliento konkurentų tam tikrais (materialiniais, profesiniais) ryšiais, kurie gali turėti esminės įtakos konsultuojamo kliento interesams, padaryti žalos ar pan.
 
== Viešoji ir privatinė teisė ==
eilutė 110 ⟶ 121:
 
== Materialinė ir proceso teisė ==
[[Vaizdas:Lithuanian Constitutional Court.jpg|200px|[[LR Konstitucinis Teismas]]|thumb]]
 
:''Pagrindiniai straipsniai - [[materialinė teisė|materialinė]] ir [[proceso teisė]]
 
eilutė 117 ⟶ 126:
 
Materialinė teisė - tai civilinė, baudžiamoji, konstitucinė, administracinė teisė bei kitos šakos. Materialinė teisė nustato arba įtvirtina tam tikras teises, tačiau nenumato jų įgyvendinimo tvarkos. Tą numato proceso teisė. Ji reguliuoja atitinkamas procedūras bei taisykles, kuriomis remiantis, yra ginamos, pripažįstamos arba nuginčijamos kokios nors subjektinės teisės (pvz., nuosavybės teisė, palikimas ir pan.). Proceso teisė taip pat padeda tinkamai vykdyti [[teisingumas|teisingumą]] (pvz., [[baudžiamojo proceso teisė]] reguliuoja ikiteisminių (prokuratūros, policijos) įstaigų ir pareigūnų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant, nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir vykdant nuosprendį.
 
== Teisės praktika ==
{{main|Teisės praktika}}
 
Tikrovėje teisė turi galią tik tada, kai jos yra laikomasi, kai ji yra taikoma. Teisės realizavimas dažniausiai būna institucionalizuotas. Tai reiškia, kad tam yra sukuriamos specialios institucijos (pvz., [[teismas]]), galinčios skirti netgi teisines sankcijas (pvz., [[bauda]]s). Privatinėje teisė teisės praktika pasireiškia teisės normų taikymu, reguliuojant privatinius santykius, per, pvz., civilinius sandorius ([[sutartis]]), ką nors perkant arba parduodant, [[paskola|skolinantis]] ar [[nuoma|nuomojant]]. Tokiu atveju kvalifikuotą teisinę pagalbą teikia [[notaras|notarai]], [[advokatas|advokatai]], [[juriskonsultas|juriskonsultai]]. Didelių organizacijų teisinį „ūkį“ tvarko specializuoti struktūriniai teisės padaliniai (pvz., [[Teisės departamentas|Teisės departamentai]]) arba jas aptarnauja „išoriniai“ teisės patarėjai (paprastai - advokatai) arba netgi ištisos jų organizacijos ([[advokato kontora|advokatų kontoros]]).
 
== Žmogaus teisės ==
[[Image:European Court of Human Rights Court room.jpg|thumb|right|[[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] taiko [[Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija|Europos žmogaus teisių konvenciją]] ir taip gina [[žmogaus teisės|žmogaus teises]]]]
{{main|Žmogaus teisės}}
 
Žmogaus teisės ir laisvės - subjektinės galimybės, kuriomis žmogus turi teisę naudotis. Tai [[asmens laisvė]], [[žodžio laisvė]], [[nuosavybės teisė]] ir kt. Žmogaus teises įtvirtina įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai (pvz., [[Konstitucija]], [[Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija]] ir kt.). Gina - teismai, [[ombudsmenas|ombudsmenai]], nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos.
 
== Teisės mokslaipraktika ==
{{main|Teisės praktika}}
 
Tikrovėje teisė turi galią tik tada, kai jos yra laikomasi, kai ji yra taikoma. Teisės realizavimas dažniausiai būna institucionalizuotas. Tai reiškia, kad tam yra sukuriamos specialios institucijos (pvz., [[teismas]]), galinčios skirti netgi teisines sankcijas (pvz., [[bauda]]s). Privatinėje teisė teisės praktika pasireiškia teisės normų taikymu, reguliuojant privatinius santykius, per, pvz., civilinius sandorius ([[sutartis]]), ką nors perkant arba parduodant, [[paskola|skolinantis]] ar [[nuoma|nuomojant]]. Tokiu atveju kvalifikuotą teisinę pagalbą teikia [[notaras|notarai]], [[advokatas|advokatai]], [[juriskonsultas|juriskonsultai]]. Didelių organizacijų teisinį „ūkį“ tvarko specializuoti struktūriniai teisės padaliniai (pvz., [[Teisės departamentas|Teisės departamentai]]) arba jas aptarnauja „išoriniai“ teisės patarėjai (paprastai - advokatai) arba netgi ištisos jų organizacijos ([[advokato kontora|advokatų kontoros]]).
 
== Teisės studijos ==
[[Vaizdas:VU teisės ir komunikacijos fakultetai.jpg|thumb|right|200px|[[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas]]]]
[[Vaizdas:Mykolas Romeris University.jpg|thumb|right|200px|[[Mykolo Romerio universitetas]]]]
[[Vaizdas:Vilniaus teisės ir verslo kolegija.jpg|thumb|200px|right|[[Vilniaus teisės ir verslo kolegija]]]]
[[File:Richard Webster Vanity Fair 26 May 1883.jpg|thumb|Populiariausia teisinė profesija - [[advokatas|advokato]]]]
{{main|Teisinis išsilavinimas}}
 
== Teisės mokslas ==
{{main|Teisėtyra}}
 
== Teisės mokslai ==
{{main|Teisės mokslai}}
 
eilutė 154 ⟶ 171:
 
Šiuo metu didžiausia teisės studijų įstaiga Lietuvoje yra [[Mykolo Romerio universitetas]], Įkurtas 1990 m. kaip [[Lietuvos policijos akademija]]. Specializuotas teisės studijų bei mokslo padalinys universitete yra [[Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas|MRU Teisės fakultetas]]. Teisininkus Lietuvoje taip pat rengia [[Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas]] ir [[Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Teisės fakultetas]] (abiejose įstaigose teikiamas [[teisės magistras|teisės magistro]] kvalifikacinis laipsnis). Įvairios Lietuvos kolegijos ruošia teisininkus ir teisininkų padėjėjus, suteikia aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Mokslo taikomuosius tyrimus vykdo [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]] (valstybės mokslo įstaiga) ir [[Lietuvos teismo ekspertizės centras]] (LTEC).
 
== Teisininko profesija ==
{{main|Teisininkas}}
 
Teisę realizuoja profesionalūs teisės specialistai - teisininkai, kiti teisės žinovai. Teisininkas praktikoje veikia nebūtinai kaip teisės „taikytojas“. Jis taip pat gali būti ir [[teisės pedagogika|teisės pedagogas]], [[teisėtyra|teisės tyrėjas]] (teisėtyrininkas), teoretikas (pvz., teisės filosofas), specifinės teisinės srities publikacijų autorius moksliniuose ar kitokiuose leidiniuose. Pagal veiklos sritis gali būti viešojo administravimo, verslo teisininkas, korporacijos teisininkas (juristas, juriskonsultas, [[sindikas]]).
 
== Nuorodos ==
eilutė 159 ⟶ 181:
{{Portal|Baudžiamoji justicija}}
{{wikiquote}}
*[http://www.infolex.lt/ Teisės portalas] („[[Infolex]]“)
 
{{Vikižodynas|teisė|no=T}}