Pioneer 10: Skirtumas tarp puslapio versijų

| width="140" bgcolor="#F0F0F0" | [[CapeKanaveralo Canaveralkyšulys]], [[JAV]]

'''Pioneer 10''' – bepilotis [[NASA]] erdvėlaivis, skirtas daugiausia Jupiterio tyrimams. Iš esmės ''Pioneer„Pioneer 10''10“ yra pirmasis zondas, praskriejęs [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] ribą, tačiau jis dar nekirto [[Koiperio žiedas|Koiperio žiedo]].

[[Vaizdas:Pioneer plaque (transparent).svg|right|thumb|200px|Plokštė,„Pioneer esanti10“ ''Pioneer 10''plokštė.]]

[[1969]] m. patvirtinus „Pioneer“ programą, ''Pioneer„Pioneer 10''10“ ir jo „dvynys“ ''„[[Pioneer 11]]''“ buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą ({{enlt|pioneerpradininkas}} – ''pradininkas'') – tai buvo pirmieji kosminiai laivai, surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę [[Jupiteris (planeta)|Jupiterį]] iš arti. Nuo jųdviejų misijų sėkmės priklausė kitų kosmoso programų ateitis.

''Pioneer„Pioneer 10''10“ pastatėpagamino [[JAV]] korporacija TRW. Tai buvo ypač lengvas kosminis zondas, svėręs tik 260 [[kilogramas|kg]], iš kurių 30 kg – įvairūs prietaisai, o 27 kg – degalai. Kaip ir ''„[[Voyager 1]]''“ ir ''„[[Voyager 2]]''“, ''Pioneer„Pioneer 10''10“ buvo varomas radioaktyviųjų izotopų termoelektriniu varikliu, kuriame buvo [[plutonis-238|plutonio-238]], šį kosminį aparatą aprūpinęs 155 W misijos pradžioje ir 140 W praskriejus Jupiterį. Šis variklis buvo įmontuotas toliau nuo įvairių instrumentų, taip juos apsaugant nuo radiacijos.

Į ''Pioneer„Pioneer 10''10“ buvo įtaisyta metalinė plokštė su informacija nežemiškoms civilizacijoms.

''Pioneer„Pioneer 10''10“ tapo pirmuoju erdvėlaiviu praskriejusiu pro [[Jupiteris (planeta)|Jupiterį]] [[1973]] m. gruodžio mėnesį. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol [[1997]] m. [[kovo 31]] d. baigė savo misiją.

[[Vaizdas:P10A08.jpg|right|thumb|200px|''Pioneer„Pioneer 10''10“ nufotografuota Jupiterio planeta.]]

Silpni ''Pioneer„Pioneer 10''10“ signalai buvo sekami ''Deep„Deep Space Network''Network“ [[radioteleskopas|radioteleskopu]]. Po [[1997]] m. zondas buvo naudojamas kaip būsimų skrydžių vadovų mokymo priemonė ([[Radijas|radijo]] signalų priėmimo iš kosmoso). [[1999]] m. gavus papildomą finansavimą, stotis buvo sekama toliau. Daugiausia vilčių teikia vienintelis tebeveikiantis prietaisas – [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] daleles registruojantis [[Geigerio skaitiklis]]. Jo duomenys turėtų padėti nustatyti [[Heliopauzė|heliopauzės]] vietą.

Paskutinis, labai silpnas ''Pioneer„Pioneer 10''10“ signalas buvo užfiksuotas [[2003]] m. [[sausio 23]] d., tada šis zondas buvo už 12 milijardų km nuo [[Žemė]]s. Bandymas užmegzti kontaktą su ''Pioneer„Pioneer 10''10“ [[2003]] m. [[vasario 7]] d. buvo nesėkmingas. Paskutinis sėkmingas telematavimas įvyko [[2002]] m. [[balandžio 27]] d., kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti. Ryšys su ''Pioneer„Pioneer 10''10“ buvo prarastas, ko gero, dėl per didelio atstumo ir senkančios energijos. Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu įvyko [[2006]] m. [[kovo 4]] d., tačiau atsakymo nesulaukta.

''Pioneer„Pioneer 10''10“ keliauja link [[Aldebaranas|Aldebarano]] Tauro žvaigždyne. Jei Aldebaranas neturėtų gravitacijos, ''Pioneer„Pioneer 10''10“ šią žvaigždę pasiektų per 2 milijonus metų.