Felix Mendelssohn: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Imbieras (aptarimas | indėlis)
Imbieras (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{biograf-cleanup}}
[[Vaizdas:Mendelssohn Bartholdy.jpg|thumb|Feliksas Mendelsonas]]
'''Feliksas Mendelsonas''' (''Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy'', [[1809]] m. [[vasario 3]] d. [[Hamburgas|Hamburge]] – [[1847]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Leipcigas|Leipcige]]) – vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, vienas ryškiausių [[Romantinė muzika|romantinės muzikos]] kūrėjų, [[Johann Sebastian Bach|Bacho]] ir [[Joseph Haydn|Haydno]] kūrybos propaguotojas.
 
== Biografija ==
Eilutė 46:
Tuo laikotarpiu įvyko dar vienas svarbus įvykis Mendelsono gyvenime – 1837 m. kovo 27 d. jis vedė Sesilę Ženreno (Cécile Charlotte Sophie Jeanrenaud), su kuria susipažino Frankfurte. Jiedu susilaukė 5 vaikų. Tais pačiais metais Feliksas Mendelsonas Birmingemo festivalyje dirigavo oratoriją „Paulius“. Anglijoje sumanė parašyti antrąją oratoriją „Elias“. 1838-1844 m. sukūrė ir vieną dažniausiai atliekamų bei populiariausių koncertų smuikui su orkestru e-moll, jis buvo skirtas Mendelsono draugui smuikininkui Ferdinandui Davidui.
 
=== Kapelmeisterio pareigos Berlyne (1841-1845) ===
 
[[1841 m.]] [[Frydrichas Vilhelmas IV]] pakvietė Mendelsoną į Berlyną karališkuoju kapelmeisteriu. [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]] karalius turėjo užmojų paversti Berlyną vokiškai kalbančių kraštų kultūros sostine. Mendelsonas daug tikėjosi iš Karališkosios menų akademijos reformos.
[[1842 m.]] jis buvo paskirtas Prūsijos Generaliniu muzikos direktoriumi, tačiau ambicingi planai buvo įgyvendinami labai iš lėto, susidūrė su pasipriešinimu, Todėl Mendelsonas ir toliau dalyvavo Gebandhauzo ir kitokioje veikloje. 1842 m. jau septintąjį kartą lankėsi Anglijoje, buvo priimtas karalienės [[Viktorija (karalienė)|Viktorijos]], ten dirigavo savo „Škotiškąją simfoniją“ (jos premjera įvyko tais pačiais metais Leipcige). [[1843 m. balandžio 2 d.]] Leipcige buvo atidaryta pirmoji Vokietijos konservatorija, pirmuoju jos direktoriumi tapo Mendelsonas. Jam buvo suteiktas ir Leipcigo garbės piliečio vardas. Tais pačiais metais buvo atidengtas Mendelsono funduotas paminklas Bachui. Berlyno laikotarpiu Mendelsonas parašė muziką teatro pastatymams „Antigonė“, „Edipas Kolone", „Atalja“ ir „Vasarvidžio nakties sapnas“. [[1844 m.]] karalius patenkino jo pageidavimą atleisti nuo visų pareigų Berlyne.
 
=== Paskutinieji metai Leipcige ===
 
[[1845 m.]] Mendelsonas vėl grįžo į Leipcigą, ėmėsi pareigų Gevandhauze ir dėstė Konservatorijoje. [[1846 m.]] Birmingemo festivalyje įvyko jo antrosios oratorijos „Elijas“ premjera. Tačiau kompozitoriaus sveikata ėmė akivaizdžiai šlyti. [[1847 m.]] kovą jis, paskutinį kartą padirigavęs Gewandhauzo orkestrui pasitraukė iš kapelmeisterio pareigų, dešimtąjį ir jau paskutinį kartą lankėsi Anglijoje. Grįžusį į Vokietiją Mendelsoną pakirto žinia apie sesers Fani mirtį. Jis pasitraukė iš viešojo gyvenimo, keletą mėnesių praleido Pietų Vokietijoje bei Šveicarijoje. Spalio mėnesį Leipcige patyrė pirmąjį insultą, o mirė po pakartotinių insultų [[1847 m. lapkričio 4 d.]]
 
Paskutiniajame bute Goldšmidtštrasėje Leipcige įrengtas Mendelsono muziejus. Feliksas Mendelsonas palaidotas šeimos kape Berlyne, Šventos trejybės kapinėse (Dreifaltigkeitsfriedhof).
 
Jaunas Mendelsonas daug keliavo po Škotiją. Tai įkvėpė jį koncerto uvertiūrai Hebridai, sukurtai [[1830]] m. 1830-1842 m. jis kuria III Simfoniją (Škotų simfonija). Bendrai, Mendelsonas daug keliavo po Europą. Jo vizitas Italijoje suteikė jam progą sukurti IV Simfoniją, arba Italų simfoniją, kurios galutinė versija išleista [[1834]] m. Iš viso Mendelsonas sukomponavo 5 simfonijas (dar II-oji „Šlovės himnai“, V-oji „Reformacinė“), 2 koncertus fortepijonui g-moll (1831) ir d-moll bei garsųjį koncertą smuikui e-moll.
 
Be simfoninės muzikos jis taip pat komponavo kamerinę muziką. Verta paminėti styginių oktetą, sukurtą [[1825]] m., styginių kvartetus, fortepijonų trio ir solinę muziką fortepijonui (Dainos be žodžių). Vokaliniai kūriniai: moratoriumas „Šventasis Paulius“ (1836 m.) ir „Elijas“ (1846 m.). Jiems didelę įtaką padarė Bacho kūriniai. Mendelsonas atgaivino publikos susidomėjimą Bacho muzika. Didelės sėkmės sulaukė 1829 m. Bacho “Pasija pagal šventą Matą“, atlikta vadovaujant Feliksui Mendelsonui.
 
Svarbus kompozitoriaus pasiekimas – romantinio koncerto koncepcijos sukūrimas. Jo „Dainos be žodžių“ yra romantinės instrumentinės lyrikos pavyzdys.
 
Kompozitorius buvo vedęs Sesiliją Žanreno, turėjo 5 vaikus. Prieš mirtį Mendelsonas ilgai sirgo. Mirė nuo pakartotino insulto [[1847]] m. [[lapkričio 4]] d. Leipcige, būdamas 38 metų amžiaus.
 
Po jo mirties pirmą kartą Mendelsono Vestuvių maršą atliko Britanijos karalienės Viktorijos dukros vestuvėse [[1858]] m. [[sausio 25]] d. Londone. Šį maršą vestuvėms pasirinko jaunoji.