Kauno tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18:
[[1879]] m. [[liepos 7]] d. [[Rusija|Rusijos]] imperatorius [[Aleksandras II, Rusija|Aleksandras II]] patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti [[tvirtovė|tvirtovę]] Kaune. Kaunas pasirinktas dėl [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] upių santakos kaip kliūties priešo kariuomenei, dėl strateginės reikšmės [[Kauno geležinkelio tiltas|geležinkelio tilto]], [[Kauno geležinkelio tunelis|tunelio]], strateginių kelių ir kt.
Pirminį tvirtovės [[generalinis planas|generalinį planą]] sudarė Vyriausiojo štabo [[generolas adjutantas]] Nikolajus Obručevas ({{ru|Николай Николаевич Обручев}}) kartu su generolais Konstantinu Zverevu ({{ru|Константин Яковлевич Зверев}}) ir Ivanu Volbergu ({{ru|Иван Иванович Волберг}}). Po trejų metų, [[1882]] m. balandžio mėn., buvo pradėtas pirmasis statybos etapas, kuris tęsėsi iki [[1887]] m.
Pirmajame generaliniame plane (kuris vėliau buvo koreguojamas) numatyta miestą apjuosti 7 [[fortas|fortų]] ir 12 [[baterija (dalinys)|baterijų]] žiedu, įrengti centrinį įtvirtinimą, kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante ([[Freda|Fredoje]]) pastatyti karinę [[geležinkelis|geležinkelio]] stotį, dirbtuves, [[laboratorija]]s, sandėlius, tvirtovės [[vandentiekis|vandentiekio]] stotį, nutiesti kelius ir kt.
Eilutė 29:
Kelis kartus didesnėje nei miesto teritorija išsidėstę gynybiniai objektai bei kitos paskirties pastatų kompleksai sąlygojo kelių tinklo susiformavimą. Prieš pradedant statybos darbus, pirmiausiai buvo tiesiami kapitaliniai, dažniausiai akmenimis grįsti keliai. Keliai jungė svarbius karinius objektus vieną su kitu ir su miestu. Tai turėjo labai didelę įtaką plečiantis miestui ir augant priemiesčiams.
[[1891]]–[[1895]] m. pagal karo inžinieriaus [[Konstantinas Limarenka|Konstantino Limarenkos]] ({{ru|Константин Христофорович Лимаренко}}) projektą pastatytas [[Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Įgulos soboras]], Šančiuose ir Fredoje pastatytos kariuomenei skirtos [[cerkvė]]s, Aukštuosiuose Šančiuose įrengtos karių kapinės. [[Naujamiestis (Kaunas)|Kauno Naujamiestyje]] įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.
Kadangi tuometinės statybos sparta neprilygo technikos ir statybos pramonės vystimosi spartai, senieji 8 fortai (išskyrus VII, kuris visą laiką laikytas pačiu silpniausiu ir mažiausiu) buvo vis tobulinami ir net keliskart perstatomi. Vos tik baigus tvirtovės statybos darbus, buvo nuspręsta tvirtovę žymiai patobulinti, iš dalies rekonstruoti seniau pastatytus fortus bei įtvirtinimus.
Eilutė 47:
1915 m. [[rugpjūčio 7]] d. pietinių fortų prieigose prasidėjo kautynės. Atskiri tvirtovės daliniai atkakliai grūmėsi su [[vokiečiai|vokiečių]] kariuomene. Sprogus 420 mm sviediniams kariai trokšdavo nuo betono ir plytų dulkių sūkurių. Trūko maisto, ginklų. Gynėjų dalinių nuostoliai siekė iki 75 %, kariai stichiškai ėmė trauktis iš pozicijų. [[Rugpjūčio 15]] d. apšaudytas [[Kauno senamiestis]], mieste prasidėjo gaisrai.
[[Rugpjūčio 16]] d. Vokietijos kariuomenė užėmė 3 stacionariąją bateriją, netrukus – II fortą, šiek tiek vėliau – I ir III fortus, kai kuriuos Centrinio gynybos pylimo [[redutas|redutus]]. Kiek ilgiau carinė kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose. Papildomai iš Vakarų fronto atsiųstas apie 30 000 vokiečių karių pastiprinimas. [[Rugpjūčio 18]] d., po 11 dienų trukusių kautynių, įtvirtinimų zona buvo pralaužta. Vokiečiai užėmė miestą ir paėmė į nelaisvę apie 20 000 Rusijos karių, taip pat apie 1350 artilerijos pabūklų. Gynybai vadovavęs [[tvirtovės komendantas]] generolas Vladimiras Grigorjevas (
Po karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, fortai stovėjo tušti. Vėliau kai kuriuose įrengti butai varguomenei, VI forte – karinis kalėjimas, VII – Centrinis valstybinis archyvas, V – dirbtuvės, I – dujų kamera, IX – [[Kauno kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo]] skyrius. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais VI, VII ir IX fortai paversti [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklomis]]. Pokario metais dauguma buvusių tvirtovės pastatų naudojosi sovietinė kariuomenė. [[1958]] m. IX forte įrengtas muziejus. Nuo [[2005]] m. [[Šančiai|Šančių]] kareivinės pradėtos rekonstruoti į gyvenamuosius namus.
| |||