Felix Mendelssohn: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 11:
=== Vaikystė ir jaunystė (1809-1829) ===
Prancūzams užėmus Hamburgą šeima [[1811 m.]] persikėlė į Berlyną. Čia Feliksą ir Fani muzikos iš pradžių mokė motina – pati tiesiogiai perėmusi Bacho tradiciją. Lankantis Paryžiuje [[1816 m.]] vaikus mokė Mary Bigo (Marie Bigot). Grįžus į Berlyną [[Carl Friedrich Zelter|Karlas Frydrichas Celteris]] mokė juos kompozicijos, [[Ludwig Berger|Liudvigas Bergeris]] – fortepijono, o Karlas Vilhelmas Heningas (Carl Wilhelm Henning) – smuiko.
Devynerių metų Feliksas [[1818 m.]] pirmą sykį koncertavo viešai – atliko fortepijono partiją fortepijoniniame trio. [[1819 m.]] balandį jis ir sesuo buvo priimti į Berlyno dainavimo akademiją, kur mokėsi senosios bažnytinės muzikos. Dar po metų jau ėmė kurti muziką. Per pirmuosius metus Feliksas parašė apie 60 kūrinių – dainų, sonatų, kūrinių vargonams.
[[1821 m.]] Mendelsonas kartu su savo mokytoju Celteriu lankėsi pas [[Johann Wolfgang Goethe|Gėtę]] [[Veimaras|Veimare]]. Tais pačiais metais susipažino su [[Carl Maria von Weber|Karlu Maria fon Vėberiu]] Berlyne dirigavusius operos [[„Laisvasis šaulys“]] premjerą. Vunderkindas Feliksas kūrė vis daugiau.
Mendelsonų šeimoje buvo puoselėjamas paprotys sekmadienio priešpietėmis muzikuoti valgomajame, turbūt nuo [[1822 m.]] – kartu su profesionaliais muzikantais iš karališkosios rūmų kapelos. Feliksas rašydavo tokiems koncertams kūrinius.
Pirmąją simfoniją parašė 15-os metų. Kai buvo 17-os, sukomponavo koncertinę uvertiūrą Šekspyro „Vasarvydžio nakties sapnui“. Visą kūrinį pabaigė [[1842]] m., sukomponavęs likusios siuitos dalis: Intermezzo, Nocturne, Dance, Scherzo ir Vestuvių maršą, kuris išgarsino visą kūrinį.
|