Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Šaltiniai: Kategorijos pervadinimas |
|||
Eilutė 2:
== Istorija ==
[[1918]] m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. [[lapkričio 23]] d. ministras pirmininkas [[Augustinas Voldemaras]] Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. [[1919]] m. [[sausio 11]] d. [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] komendanto, karininko [[Juozas Mikuckis|Juozo Mikuckio]] įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. [[vasario 4]] d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su [[bolševikai]]s parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. [[gegužės 12]] d. kariuomenės vadas generolas [[Silvestras Žukauskas]] išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo [[liepos 1]] d. pulkui ėmė vadovauti karininkas [[Pranas Jackevičius]], pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną.
1919 m. [[spalio 25]] d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su [[Raudonoji armija|Raudonąja armija]], [[bermontininkai]]s ir [[Lenkijos kariuomenė]]s daliniais.
| |||