Pasakojama, kad gilioje senovėje Karvaičiokaraliaus dukra [[Neringa (vardas)|Neringa]] užaugo didelė didelė,did tikra [[milžinas|milžinė]]. Ji buvo geros širdies ir daug padėdavo žmonėms – per [[audra]]s brisdavo į jūrą ir parplukdydavo į krantą pasiklydusius laivus. Bet kartą [[Bangpūtys]] užsirūstino, sukėlė audras, kurios nesiliovė. Žmonių ginti stojo Neringa. Ji sėmė į prijuostę smėlį, nešė į jūrą ir pylė į vandenį. Tol nešė, kol [[nerija|neriją]] supylė. Ta nerija nuo jūros atitvėrė [[Kuršių marios|marias]]. Žmonės iš dėkingumo tą smėlio juostą ir pavadino Neringa.
Pagal kitas legendas, Kuršių neriją supylė prie jūros žaidžianti maža itin stipri mergytė [[Neringa (vardas)|Neringa]]. Juodkrantėje esančiame [[Raganų kalnas|Raganų kalne]] esama Neringos gyvenimą ir jos žygius aprašančių skulptūrų.
