Punsko valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Ožka - Pakeistos nuorodos į Naminė ožka |
||
Eilutė 63:
Nuslinkus [[Ledynas|ledynams]], sąlygos gyventi žmogui dabartinio Punsko valsčiaus teritorijoje atsirado maždaug 10 000 m. pr. m. e. Kraštas buvo apaugęs miškais, kuriuose gausiai veisėsi žvėrys ir pirmieji gyventojai vertėsi medžiokle. Pirmosios medžiotojų stovyklos, kurios priskiriamos [[akmens amžius|akmens amžiui]], randamos prie [[Ožkiniai|Ožkinių]]. Šis [[neolitas|neolito]] laikotarpis tęsėsi iki V tūkstantmečio pr. m. e. Žmogaus gyvenimo pėdsakų randama [[Šlynakiemis|Šlynakiemio]] ir [[Valinčiai|Valinčių]] kaimų teritorijose - ten buvo surasta ir keletas gaminių iš [[titnagas|titnago]].
Vėlyvojo neolito laikotarpyje žmonių gyvenimas tampa sėslesnis, šalia akmeninių bei titnaginių įrankių archeologai aptinka ir molinius indus. To laikotarpio puodynių likučiai rasti [[Kreivėnai|Kreivėnuose]] ir Vaiponyse. Tyrinėtojai gyventojus priskiria indoeuropiečiams, kurie tuo metu jau buvo prisijaukinę [[Naminė ožka|ožkas]]
[[Bronzos amžius]] paliko nedaug radinių, šiokių tokių žmonių pėdsakų randama [[Bokšiai|Bokšiuose]]. Apie I tūkstantmetį pr. m. e. Punsko apylinkėse atsiranda [[baltai]]. Jų palikimas - vadinamieji vakarų baltų piliakalniai.
| |||