Voiničiaus rankraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 66:
Raidinio šifro teoriją galėtų paremti tai, kad numanomas autorius Rodžeris Beikonas nusimanė šifruose, o to meto Europoje pradėjo plisti [[kriptografija|kriptografijos]] mokslas. Tačiau prieš teoriją rodo tai, kad polialfabetinio šifro naudojimas turėtų panaikinti natūralias teksto savybes, pavyzdžiui, Cipfo dėsnį, tačiau taip nėra. Be to, polialfabetinis šifras išpopuliarėjo tik XVI a.
 
*Šifras kodinėje knygoje. Pasak šios teorijos rankraščio žodžiai yra kodai, o jų reikšmės pateiktos atskiroje knygoje. Pagrindinis šią teoriją palaikantis argumentas, kad vidinė struktūra ir žodžių ilgis sutampa su naudojamais romėniškuose skaičiuose. Tačiau toks metodas labai apsunkintų teksto supratimą, o knygoje turtųturėtų būti užuominų apie raktą.
 
*Vizualinis šifras. James Finn knygoje „Pandoros viltis“ teigiama, kad tekstas užkoduotas [[ivritas|ivritu]]. Sukūrus Voinyčiaus rankraščio transkripciją (kad tekstas galėtų būti apdirbamas kompiuteriu) paaiškėjo, kad dalis žodžių gali būti parašyti ivritu ir pasikartoja, kad suklaidinti skaitytoją. Pvz., transkribuotas ''Ain'' (ivrite reiškia „akis“), kitur užrašomas kaip ''aiin'' arba ''aiiin'', dėl to susidaro įspūdis, kad tai skirtingi žodžiai, nors taip nėra. Nors vizualinio atkodavimo būdas gali būti sėkmingesnis, negu matematinis, tačiau jis labiau pažeidžiamas įvairių asmeninių interpretacijų.