Mustjė kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mustjė kultūros žmonės vertėsi [[medžioklė|medžiokle]] (medžiotas urvinis [[Lokiniai|lokys]], [[mamutas]], kiti žvėrys), maisto rinkimu, gaminosi medžio, kaulo ir rago dirbinius. Titnago dirbiniai gaminti iš storų ir stambių nuoskalų, nuskeliamų nuo disko pavidalo skaldytinių pagal vadinamąjį [[Levalua gyvenvietė|Levalua metodą]]. Pagrindiniai dirbiniai – [[gremžtukas|gremžtukai]] ir smaigai. Gremžtukai turėjo 5–15&nbsp;cm ilgio išgaubtus ašmenis, naudotus medžiui drožti, kaului ir ragui apdirbti, odai gremžti. Smaigai buvo 6–8&nbsp;cm ilgio, užaštrintais pakraščiais. Smaigu buvo galima smogti ir pjauti, iš abiejų pusių nuskeltas smaigas naudotas kaip masyvus ietigalis. Gyveno urvuose arba kaulų ir kailių būstuose. Mirusiuosius laidojo negiliose duobėse prie urvų arba urvuose. Manoma, Mustjė kultūros laikotarpiu atsirado tikėjimo pradmenų. Su šia kultūra siejamas [[neandertalietis]].<ref>{{VLE|XV|536|[[Algirdas Girininkas]]|Mustjė kultūra}}</ref>