Pinatubas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1990]] m. [[liepos 16]] d. Lusono salą sudrebino galingas 7,8 balo [[žemės drebėjimas]]. Netrukus po jo iš Pinatubo ėmė veržtis dujų ir dūmų srovė. [[1991]] m. kovo 15 d. vėl įvyko keletas žemės drebėjimų, o [[balandžio 2]] d. Pinatubas galutinai pabudo. Ugnikalnis į dangų išmetė 1,5 km aukščio [[dūmai|dūmų]] stulpą. Netrukus visos apylinkės buvo užklotos stora [[vulkaniniai pelenai|pelenų]] danga. Gegužę Pinatubas pradėjo skleisti [[sieros dioksidas|sieros dioksidą]] ([[gegužės 28]] d. net 5000 t per dieną). [[Birželio 3]] d. pradėjo veržtis [[magma]], ugnikalnyje prasidėjo sprogimai. [[Birželio 7]] d. pelenų stulpas pasiekė 7 km aukštį. Ugnikalnio veikla atidžiai buvo stebima Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto, o evakuacija pradėta instituto direktoriui [[Raymundo Punongbayan]] perspėjus apie didesnius išsiveržimus. 40 km spinduliu apie Pinatubą pradeta gyventojų [[evakuacija]], daugelis gyventojų perkelti į laikinas stovyklas [[Manila|Maniloje]] ir [[Keson Sitis|Keson Sityje]]. [[Birželio 15]] d. įvyko klimaksinis išsiveržimas. Prasidėjo stiprūs požeminiai smūgiai. [[Piroklastai]] pasiekė 16 km spindulį, viską naikindami savo kelyje. Be to, tą pačią dieną Lusono salą užgriuvo galingas [[uraganas|taifūnas]] ''Yunya''. Piroklastų srautai susimaišė su vandeniu ir kilo dideli [[laharas|laharai]] (purvo nuošliaužos). Praktiškai visą salą padengė pelenai. Jie taip pat krito ir [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūroje]], [[IndokinijaIndokinijos pusiasalis|Indokinijoje]]. Birželio 15 d. vakare Pinatubas pradėjo rimti.