Nadruva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Įsrutis - Pakeistos nuorodos į Černiachovskas |
||
Eilutė 7:
[[1236]] m. Petras Dusburgietis rašė, kad Nadruvoje buvo [[Romuva]], šventas baltų pagonybės centras. Iš Romuvos vyriausias žynys krivių krivaitis („pagonių popiežius“) valdė visų baltų religinius reikalus. Kiti šaltiniai šios vietos nemini. Dalis mokslininkų abejoja, kad Romuva buvo.<ref>Gimbutas, Marija (1963). ''The Balts''. London: Thames and Hudson. p. 183.</ref> Dabar manoma, kad Romuva buvo prie [[Auktuolyčiai|Auktuolyčių]], į šiaurės vakarus nuo [[Stalupėnai|Stalupėnų]] arba į pietus nuo [[Narkyčiai|Narkyčių]], [[Dituva (upė)|Dituvos]] ir Auksinės (Augstės) santakoje. Veikiausiai Romuva buvusi abiejose vietovėse.
[[1253]] m. Lietuvos karalius [[Mindaugas]] Nadruvą (''Nederowe'') už karūną padovanojo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]], bet šis nepajėgė jos užkariauti. [[1274]]–[[1275]] m. kraštą užkariavo [[Vokiečių ordinas]]. Nuo [[XIV a.]] Nadruvos centras – [[Černiachovskas|Įsrutis]], kryžiuočių pilis mieste pastatyta [[1336]] m. Vokiečių ordinas krašto dalį į šiaurę nuo Priegliaus ir į vakarus nuo jo intako Įsros (Įsruties) su [[Jurbarko pilis|Jurbarko]] (Georgenburg), [[Želvos pilis|Želvos]] (Zelva) pilimis [[1352]] m. perleido Sembos vyskupui. Kitą Nadruvos dalį administravo Vokiečių ordino Įsruties, vėliau – [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] komtūras. Joje buvo [[Įsruties pilis|Įsruties]], [[Narkyčių pilis|Narkyčių]], [[Tamavos pilis|Tamavos]] (Tamoviškiai), [[Teplaukio pilis|Teplaukio pilys]], o Įsruties apylinkės sudarė Nadruvos kameramtą. Kovodama su Vokiečių ordinu, Nadruvą kaip jo valdą puolė arba per ją gilyn į Vokiečių ordino pavergtą Prūsiją žygiavo [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]. [[XVI a.]] Nadruva su Skalva tapo Mažosios Lietuvos centrine dalimi.
== Gyventojai ==
| |||