Kolekcija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red. |
papildymas |
||
Eilutė 1:
'''Kolekcija''' ({{la|collectio}} – rinkinys), surinktų, arba istoriškai susikaupusių, nenaudojamų pagal pirminę paskirtį, pažintinę, mokslinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę turinčių vienarūšių arba pagal vieną požymį susistemintų daiktų (darinių) visuma. Gali būti savarankiška arba didesnio rinkinio dalis.
[[Kolekcionavimas|Kolekcionavimo]] objektai yra įvairūs materialinės ir dvasinės kultūros ([[rankraštis|rankraščiai]], [[knyga|knygos]], [[moneta|monetos]], [[pašto ženklas|pašto ženklai]], vaizduojamojo [[meno kūrinys|meno kūriniai]] ir kt.) bei gamtos ([[mineralas|mineralai]], [[augalai]], [[vabzdžiai]] ir kt.) objektai. Kolekcionavimas sudaro prielaidą kolekcionuojamąjį objektą sisteminti, kolekcijos sudarytojui geriau jį pažinti ir supažindinti su juo kitus (tuo kolekcionavimas skiriasi nuo kolekcinių daiktų rinkimo).
Kolekcijos būna asmeninės ir visuomeninės. Asmeninių kolekcijų nuosavybės teisės priklauso pavieniam asmeniui, šeimai arba privačiai bendrovei, visuomeninių kolekcijų – valstybei, jos vietinės arba regioninės valdžios arba visuomenės institucijai (visuomenine kolekcija t. p. laikoma grupė inventorizuotų, arba kitaip identifikuotų kilnojamojo kultūros paveldo ojektų). Kai kurios asmeninės kolekcijos gali tapti visuomeninėmis – sudaryti steigimų [[muziejus|muziejų]], [[biblioteka|bibliotekų]] pagrindą, arba didelę jų [[fondas|fondų]] arba [[ekspozicija|ekspozicijų]] dalį.
== Istorija ==
Vertingų daiktų rinkimas (kaupimas) žinomas nuo senų laikų. Kaip tikslinga žmonijos veikla kolekcionavimas paplito 14–16 amžiuje. Iš pradžių kolekcijos buvo universalios. Ypač didelę reikšmę kolekcionavimo raidai turėjo mokslo šakų suskirstymas [[XIX amžius|XIX a.]]: buvo pradėti sudarinėti specializuoti vienarūšių daiktų rinkiniai – dabartinių kolekcijų prototipai, turintys pažintinį tikslą. Didelę įtaką kolekcijų kaupimui turėjo mokslinis kolekcionuojamųjų objektų sisteminimas pagal savarankiškas mokslo šakas ir jų pagalbines disciplinas, taip pat vyko ir atvirkštinis procesas – kolekcionavimas padėjo plėtotis [[numizmatika|numizmatikos]], [[heraldika|heraldikos]], [[sfragistika|sfragistikos]], [[archeologija|archeologijos]], [[etnografija|etnografijos]] ir kt. mokslams. Mokslinio, mokomojo ir mėgėjiško kolekcionavimo krypčių pradininkas buvo [[Berlynas|Berlyno]] valstybės muziejaus gen. direktorius W. von Bode.▼
Vertingų daiktų rinkimas (kaupimas) žinomas nuo senų laikų. Pirmaisiai [[kolekcininkas|kolekcininkais]] laikomi [[Pergamas|Pergamo]] karaliaus Atalo I (241-197 m. pr. m. e.) įpėdiniai. Terminą „Kolekcija“ pirmasis pavartojo [[Ciceronas]] savo kalboje apie Pergamo valdovus. Pirmoji kolekcija aprašyta moksliniame darbe, priklauso [[Aristotelis|Aristoteliui]]. Jis surinko ir apibūdino daygybę [[augalas|augalų]] iš įvairių pasaulio šalių. Pagrindinis eksponatų tiekėjas buvo [[Aleksandras Makedonietis]]. Seniausia kolekcija buvo rasta [[Altajus|Altajuje]]: tai rinkinys nedidelių akmenų, savo forma primenančių gyvūnus. Šiai kolekcijai maždaug 4500 metų.
▲
Mokslines kolekcijas sudaro dažniausiai [[muziejus|muziejai]], mokomojo kolekcionavimo tikslas – plėtoti mokymo įstaigų ugdytinių tiriamuosius įgūdžius, mėgėjiškas kolekcionavimas yra daiktų rinkimas remiantis įvairių mokslo šakų sisteminimo žiniomis.▼
▲Mokslines kolekcijas sudaro dažniausiai muziejai, mokomojo kolekcionavimo tikslas – plėtoti mokymo įstaigų ugdytinių tiriamuosius įgūdžius, mėgėjiškas kolekcionavimas yra daiktų rinkimas remiantis įvairių mokslo šakų sisteminimo žiniomis.
Prasidėjus masiniam kolekcionavimui susiklostė keletas jo krypčių: [[bibliofilija]], [[bonistika]], [[faleristika]], [[filatelija]], [[filofonija]], [[filokartija]], [[filumenija]], [[numizmatika]] ir kitos.
| |||