Vaistiniai augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Jouli (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 20:
* [[Rauginės medžiagos]]
* [[Saponinai]]
 
== Pritaikymas ==
Vaistai – tai įvairios gydomosios [[tinktūra|tinktūros]], [[mikstūra|mikstūros]], [[tepalas|tepalai]], [[balzamas|balzamai]], [[ekstraktas|ekstraktai]], [[nuoviras|nuovirai]], [[trauktinė]]s, [[ištrauka|ištraukos]], [[užpilas|užpilai]], [[milteliai]], [[tabletė]]s kartais ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios vandens procedūros, [[inhaliacija|inhaliacijos]], daromi [[pavilgai]], [[kokteilis|kokteiliai]].
 
Tinkamai vartojamos vaistažolės gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų. Vaistiniai augalai labai praverčia pačioje kai kurių ligų pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti arba pereiti į lėtines formas. Vaistažolės pasitelkiamos ir tada, kai ligonio negalima gydyti cheminiais vaistais.
 
'''Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Netinkamai panaudoti augalai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti.'''
 
== Vaistinių augalų privalumai ir trūkumai ==
eilutė 36 ⟶ 29:
 
== Vaistinių augalų rinkimas ==
 
=== Rinkimo taisyklės ===
Dėl aktyvios žmogaus veiklos ([[trąšos|trąšų]] naudojimo, [[melioracija|melioracijos]], [[miškas|miškų]] rekonstrukcijos) mažėja vaistinių augalų masyvai. Tačiau pasitaiko, kad nemažai vaistažolių yra sunaikinama dėl neteisingo jų rinkimo. Renkant kad ir gausiai augančius vaistinius augalus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:
eilutė 84 ⟶ 76:
Lupama nuo jaunų stiebų, [[šaka|šakų]], nukirstų ar išrautų [[medis|medžių]] ir [[krūmas|krūmų]] anksti pavasarį, prasidėjus [[sultys|sulčių]] tekėjimui. Tai sutampa su pumpurų brinkimu. Vaistams tinka žievė ne senesnių kaip 3-4 metų augalų. Lupant žievę, skersai šakos ir stiebo kas 30-40 cm arba ties atsišakojimais daromi skersiniai įpjovimai (žiedai), kurie sujungiami 2-3 išilginiais pjūviais. Po to žievė atkeliama ir nulupama. Taoatliekama mediniu, kauliniu ar plastmasiniu peiliu ([[geležis|geležinis]] netinka, nes žievė pajuoduoja). Netinka sena, suaižėjusi, apsamanojusi žievė. Vaistinė žaliava ruošiama iš [[ąžuolas|ąžuolo]], [[šaltekšnis|šaltekšnio]], [[putinas|putino]] žievės. Negalima lupti žievės nuo augančių medžių ir krūmų, nes likusius be žievės, juos greičiau puola ligos ir kenkėjai, jie pradeda džiūti. Žievę geriausiai ruošti kirtimuose, kur augalai išrauti ar rengiamasi rauti.
 
== Pritaikymas ==
== Vaistinių augalų vartojimas ==
Vaistai – tai įvairios gydomosios [[tinktūra|tinktūros]], [[mikstūra|mikstūros]], [[tepalas|tepalai]], [[balzamas|balzamai]], [[ekstraktas|ekstraktai]], [[nuoviras|nuovirai]], [[trauktinė]]s, [[ištrauka|ištraukos]], [[užpilas|užpilai]], [[milteliai]], [[tabletė]]s kartais ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios [[vandens procedūros]], [[inhaliacija|inhaliacijos]], daromi [[pavilgai]], [[gydomieji kokteilis|kokteiliai]].
[[Arbata]]i pasigaminti reikia 1-3 arbatinius šaukštelius vaistažolių užpilti litru verdančio vandens. Lapus, šakeles, šaknis paliekama dešimčiai minučių pritraukti, žiedų arbatai – užtenka penkių minučių. Vartojama perkošta arbata. Vaistažolių arbatos, [[užpilas|užpilai]] ir [[nuoviras|nuovirai]] greitai genda, todėl jie turėtų būti ruošiami kasdien. Jei tokios galimybės nėra, jie laikomi šaldytuve ne ilgiau, kaip dvi paras.
 
Tinkamai vartojamos vaistažolės[[vaistažolė]]s gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio [[liga|ligų]]. Vaistiniai augalai labai praverčia pačioje kai kurių ligų pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti arba pereiti į lėtines formas. Vaistažolės pasitelkiamos ir tada, kai ligonio negalima gydyti cheminiais vaistais.
 
'''Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Netinkamai panaudoti augalai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti.'''
 
=== Vartojimas ===
<div style="color:#00CC00; background:#efefef;; width: 70%; height:60px; text-align:center">'''Pastaba:''' ''Oficialioji medicina ne visada pritaria alternatyviems gydymo būdams. Netinkamai vartojami preparatai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti Jūsų sveikatai''.<br>'''Prieš naudodami, pasitarkite su gydytoju!'''</div></center>
 
Vaistažolių [[Arbata]]ižolelių pasigamintiir reikia 1-3 arbatinius šaukštelius vaistažolių užpilti litru verdančio vandens. Lapus, šakeles, šaknis paliekama dešimčiai minučių pritraukti, žiedų arbatai – užtenka penkių minučių. Vartojama perkošta arbata. Vaistažoliųvaisinės arbatos|arbatos]], [[užpilas|užpilai]] ir [[nuoviras|nuovirai]] greitai genda, todėl jie turėtų būti ruošiami kasdien. Jei tokios galimybės nėra, jie laikomi šaldytuve ne ilgiau, kaip dvi paras.
 
* '''Žolelių arbata''':
** [[vaistažolė]]s 1-3 [[arbatinis šaukštelis|arbatiniai šaukšteliai]]
** [[vanduo]] 1 l<br />vaistažoles užpilti verdančiu vandeniu. [[lapas|Lapus]], [[šaka|šakeles]], [[šaknis]] paliekama dešimčiai minučių pritraukti, [[žiedas|žiedų]] arbatai – užtenka penkių minučių. Po to perkošti.
 
Daug [[vitaminas|vitaminų]] turintys vaistinių augalų mišiniai stiprina organizmo [[imuninė sistema|imuninę sistemą]], pagerina [[medžiagų apykaita|medžiagų apykaitos]] sutrikimus, saugo nuo [[lėtinė liga|lėtinių ligų]] paūmėjimo ir [[uždegimas|uždegiminių]] ligų.
 
* '''Vaistinių augalų mišiniai''' vienam litrui [[antpilas|antpilo]]:
Patariama gerti po 1/3 [[stiklinė]]s 2-3 kartus per dieną
** [[erškėtis|erškėtrožių]] uogos 50 gr
** [[avietė|aviečių]] uogos 50 gr
 
Patariama gerti po 1/2 [[stiklinė]]s 3 kartus per dieną
** [[erškėtis|erškėtrožių]] uogos 45 gr
** [[bruknė|bruknių]] uogos 15 gr
** [[dilgėlė|dilgėlių]] lapai 40 gr
 
** [[erškėtis|erškėtrožių]] uogos 30 gr
** [[juodasis serbentas|juodųjų serbentų]] uogos 10 gr
** [[dilgėlė|dilgėlių]] lapai 30 gr
** susmulkinti [[morka|morkų]] šakniavaisiai 30 gr
 
** [[erškėtis|erškėtrožių]] uogos 50 gr
** [[šermukšnis|šermukšnių]] uogos 50 gr
 
Patariama gerti po 1/2 [[stiklinė]]s 2 kartus per dieną
** [[erškėtis|erškėtrožių]] uogos 25 gr
** [[avietė|aviečių]] uogos 25 gr
** [[juodasis serbentas|juodųjų serbentų]] lapai 25 gr
** [[bruknė|bruknių]] lapai 25 gr
 
== Nuorodos ==