Azijos finansų krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S wz prastinimas |
||
Eilutė 3:
1997 metais [[Rytų Azija|Rytų Aziją]], kaip ir didžiąją [[azija|Azijos]] dalį 1997-ųjų vasarą, buvo apėmusi [[finansinė krizė]]. Ji tuomet sukėlė ir pasaulinio [[Recesija|ekonominio nuosmukio]] būgštavimus. Šis laikotarpis dažnai dar vadinamas Rytų Azijos valiutų krize. Ji prasidėjo [[tailandas|Tailande]] po to, kai žlugo [[tailando batas|tajų valiuta batas]], kai šalies vyriausybė nusprendė atsieti bato kursą nuo [[JAV doleris|JAV dolerio]]. Tai padaryta po ilgų ir varginančių, bet nesėkmingų pastangų išlaikyti jį susietą su doleriu. Didžiulės finansinės įtampos židinys tuomet buvo nekilnojamojo turto sektorius.
Tuo metu Tailandą slėgė [[užsienio skola]], dėl kurios šalis faktiškai [[bankrotas|bankrutavo]] dar prieš žlungant jos [[valiuta
Nors buvo bendras susitarimas dėl krizės ir jos padarinių, krizės priežastys, jų apimtis ir sprendimo būdai nebuvo tokie aiškūs. Labiausiai krizė apėmė [[indonezija|Indoneziją]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėją]] ir [[tailandas|Tailandą]]. Nuosmukis gerokai paveikė ir [[honkongas|Honkongą]], [[malaizija|Malaiziją]], [[laosas|Laosą]] ir [[filipinai|Filipinus]]. Palyginti mažai paveikta buvo pagrindinė [[kinija|Kinijos]] dalis, [[Indija]], [[Taivanas]], [[Singapūras]] ir [[Vietnamas]]. Krizė nelabai paveikė [[japonija|Japoniją]], tačiau ji turėjo savų ilgalaikių ekonominių sunkumų. Vis dėlto visų šių šalių valiutų kursai gerokai krito JAV dolerio atžvilgiu, nors labiau nukentėjusios šalys susidūrė su ilgalaikiais valiutiniais nuostoliais.
Eilutė 29:
Be to, investuotojams stengiantis atsiimti savo pinigus, valiutų rinką užtvindė valiutos iš krizių apimtų šalių, todėl jų kursas ėmė kristi. Siekdamos išvengti valiutų vertės nykimo, šių šalių vyriausybės buvo priverstos kelti palūkanų normas šalių viduje iki tikrai aukštų dydžių ir įsikišti į [[forex|valiutų keitimo rinką]] superkant bet kokią perteklinę vietinę valiutą pagal fiksuotą keitimo kursą iš užsienio rezervų. Nė vienos iš šių politinių priemonių nepavyko išlaikyti ilgiau. Itin aukštos palūkanų normos, kurios gali būti labai kenksmingos net palyginti sveikai ekonomikai, nusiaubė jau ir taip trapias ekonomikas, o [[centrinis bankas|centriniai bankai]] sekino užsienio rezervus, kurių jie turėjo ne tiek jau ir daug. Kai tapo aišku, jog iš šių šalių plūstančio kapitalo bangos sustabdyti neįmanoma, valdžia liovėsi ginti savo fiksuotus keitimo kursus, ir atsiejo valiutas. Tad nuvertėjusios šalių valiutos reiškė, kad paskolos, paimtos užsienio šalių valiutomis labai išaugs, perskaičiavus į vidaus valiutas, dėl to kils dar daugiau bankrotų, o krizė dar labiau gilės.
Kiti ekonomistai, tarp jų [[Joseph Stiglitz|Josephas Stiglitzas]] ir [[Jeffrey Sachs
Kita galima staigios krizės priežastis gali būti Honkongo suvereniteto perdavimas 1997 metų liepos 1 dieną. Netikrumas dėl Honkongo ateities paskatino investuotojus atitolti nuo Azijos, o tai pablogino ekonomines sąlygas regione ir vėliau paskatino Tailando bato devalvaciją 1997 metų liepos 2 dieną.
|