12:50, 11 rugpjūčio 2009 versija (taisyti) VP-bot (aptarimas \| indėlis) S (robotas: smulkūs taisymai) ← Prieš tai darytas keitimas		14:15, 3 vasario 2011 versija (taisyti) (anuliuoti) Jouli (aptarimas \| indėlis) (Kategorija:Grybų sandara) Kitas pakeitimas →
[[Vaizdas:KeistasGrybas2.jpg\|thumb\|right\|300px\|Vaisiakūnio dalys: 1. [[Kepurėlė]], 2. Apvalkalo liekanos, 3. Šydas, 4-5. Kotas, 6. Išnara]] '''Vaisiakūnis''' – paviršinė [[grybas\|grybo]] [[grybiena]], kurią sudaro [[kepurėlė]] ir [[kotas]]. '''Vaisiakūnis''' – paviršinė [[grybas\|grybo]] grybiena, kurią sudaro [[kepurėlė]] ir kotas. Vaisiakūniai yra įvairios formos – ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt.; jis formuojasi iš vegetatyvinės grybienos. Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių [[hifas\|hifų]], kurie šiek tiek primena aukštesniųjų [[augalas\|augalų]] [[audinys\|audinius]], tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų [[ląstelė]]s skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio.▼ Vaisiakūnis sudarytas iš kelių audinių. Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Šio audinio hifai storesni ir susipynę. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, kurio hifai storasieniai ir išsidėstę puriai. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis.▼ Vaisiakūniai būna įvairių formų – ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt. Jie formuojasi iš vegetatyvinės grybienos. Vaisiakūnių gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis – suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą [[raudonviršis\|raudonviršio]] ar [[baravykas\|baravyko]] [[kepurėlė]] užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva.▼ ▲'''Vaisiakūnis''' – paviršinė [[grybas\|grybo]] grybiena, kurią sudaro [[kepurėlė]] ir kotas. Vaisiakūniai yra įvairios formos – ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt.; jis formuojasi iš vegetatyvinės grybienos. Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių [[hifas\|hifų]], kurie šiek tiek primena aukštesniųjų [[augalas\|augalų]] [[audinys\|audinius]], tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų [[ląstelė]]s skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio. ▲Vaisiakūnis sudarytas iš kelių [[audinys\|audinių]]. Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Šio audinio hifai storesni ir susipynę. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, kurio hifai storasieniai ir išsidėstę puriai. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis. ▲Vaisiakūnių gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis – suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri -treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą [[raudonviršis\|raudonviršio]] ar [[baravykas\|baravyko]] [[kepurėlė]] užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva. == Vaisiakūnio sudėtinės dalys == * [[Kepurėlė]]. [[Trama]] – vaisiakūnio sterilioji, nevaisingoji dalis, esanti po kepurėlės luobele. Kartais vadinama mėsa. Ji sudaryta iš įvairaus skersmens plonasienių ir storasienių, standžiau ar puriau susipynusių [[hifas\|hifų]]. Pagal tai, kaip hifai susipynę, trama gali būti minkšta, kieta, trapi, tampri, puri, sausa, sultinga. Be to, atskirų rūšių trama skiriasi spalva, kvapu, skoniu. [[Vaizdas:Lakstelinis_himenoforas.jpeg\|thumb\|left\|150px\|Lakštelinis himenoforas]] [[Vaizdas:Vamzdelinis_himenoforas.jpg\|thumb\|left\|120px\|Vamzdelinis himenoforas]] ~~'''~~[[Himenoforas~~'''~~]] – svarbiausia kepurėlės dalis. Jo paviršiuje yra vaisinis sluoksnis, gaminantis [[spora]]s. Himenoforas būna trijų tipų: ''lakštelinis'' (nuo centrinės kepurėlės dalies link kraštų lakšteliai eina spinduliškai, pvz., [[piengrybis\|piengrybiai]], [[ūmėdė]]s, [[baltikiniai\|baltikai]] ir kt. ''Vamzdelinis'' sudarytas iš daugybės smulkių vamzdelių, kurie glaudžiai tarp savęs suaugę šonais, pvz., [[baravykas\|baravyko]], [[lepšė]]s, [[raudonikis\|raudonviršio]]. Kai kurių [[papėdgrybiai\|papėdgrybių]] himenoforas sudarytas iš minkštų, trapių, lengvai nusitrinančių dyglelių. Toks himenoforas vadinamas ''dygliniu''. ** ~~'''~~[[Himenis~~'''.~~]] ~~Himenoforo~~- himenoforo paviršius padengtas vaisiniu sluoksniu – himeniu, kuriame užauga ir subręsta sporos, todėl jis yra svarbiausia vaisiakūnio dalis. * ~~'''~~[[Kotas~~'''~~]] – tvirtesnis nei kepurėlė, jo hifai storesnėmis sienelėmis, standžiai susipynę. Daugelio grybų kotai būna tuščiaviduriai ir jie žymiai stipresni už pilnavidurius. Grybo kotas gali būti tiesus, kreivas, vienodo storumo arba į pagrindą nusmailėjęs. * '''Apvalkalas''' – [[musmirė]]s gležnas vaisiakūnis iš pradžių būna apgaubtas minkšta plėvelė – apvalkalu, kuris apsaugo nuo nepalankių sąlygų. Vaisiakūniui augant apvalkalas plyšta ir atskiros jo dalys lieka ant koto pagrindo ir ant kepurėlės paviršiaus. * '''Išnara''' – apatinė dalis, apgaubusi sustorėjusį koto pagrindą. Ji būdinga [[musmiriniai\|musmirėms]]. {{SavStr}} [[Kategorija:~~Grybai~~Grybų sandara]] [[de:Fruchtkörper]]

Vaisiakūnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vaisiakūnis (taisyti)

14:15, 3 vasario 2011 versija