Carl Rogers: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SilvonenBot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.4) (robotas Pridedama: ta:கார்ல் ரோஜர்ஸ்
S +nuorodos
Eilutė 5:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1902|1|8}}
| gimimo vieta = [[Oak Park (Ilinojus)]], <br />[[JAV]]
| mirties data = {{Mirė|1987|2|4|1902|1|8}}
| mirties vieta =
Eilutė 28:
}}
 
'''Karlas Rodžersas''' ({{en|Carl Rogers}}; [[1902]] m. [[sausio 8]] d. [[Oak Park (Ilinojus)|Oak Park]], [[Ilinojus]] - [[1987]] m. [[vasario 4]] d.) buvo įtakingas Amerikos psichologas ir vienas iš [[humanistinė psichologija|humanistinės psichologijos]] įkūrėjų. Rodžersas laikomas mokslinių tyrinėjimų psichoterapijoje iniciatoriumi ir už savo pasiekimus šioje srityje [[1956]] m. buvo apdovanotas [[Amerikos psichologų asociacija|Amerikos psichologų asociacijos]]. Jo asmenybės ir tarpusavio santykių teorija, orientuota specifiškai į asmenį kaip unikalią visumą, buvo plačiai pritaikyta įvairiose srityse, kaip antai psichoterapija (Rodžerso [[į asmenybę orientuota terapija]]), švietimas, organizacija. Likus keturioms dienoms iki jo mirties, jis buvo apdovanotas [[Nobelio taikos premija]] už savo veiklą sprendžiant tautinių grupių konfliktus [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] bei šiaurinėje [[Airija|Airijoje]]. Rodžerso ir kitų [[humanistinė psichologija|humanistinės psichologijos]] atstovų darbai padėjo pagrindus [[pozityvioji psichologija|pozityviosios psichologijos]], moksliniais tyrimais patvirtinusios nemažai Rodžerso teorijų, atsiradimui.
 
== Biografija ==
Karlas Rodžersas gimė sausio 8 dieną, 1902 Čikagos [[Priemiestis|priemiestyje]] Oak Park. Jo tėvas Volteris Rodžersas buvo inžinierius, motina Susan Siaw buvo namų šeimininkė ir dievobaiminga krikščionė. Karlas buvo šeštasis iš septynių šeimos vaikų.
 
Pradžioje jis studijavo žemdirbystę Wisconsin-Madison universitete, tada istoriją, vėliau - religiją. 1922 m., būdamas dvidešimties, sudalyvavo tarptautinėje krikščionių konferencijoje [[Pekinas|Pekine]], [[Kinija]], po kurio ėmė abejoti savo religiniais įsitikinimais. Kiek vėliau jis nusprendė keisti savo profesiją, ir po dvejų metų, palikęs seminariją, perėjo į Teachers College [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]], ten 1928 m. baigė magistrą, o 1931 įgijo mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1935 ligi 1940 jis dėstė Rochester universitete, kur parašė savo pirmąją knygą ''The Clinical Treatment of the Problem Child'' (1939). 1940 tapo klinikinės psichologjos profesoriumi Ohio State universitete, kur parašė antrąją savo knygą ''Counseling and Psychotherapy'' (1942). Joje jis suformulavo pirmuosius [[į asmenybę orientuota terapija|humanistinės psichoterapijos]] principus. Čikagos universitete (1945-1957) profesoriaudamas jis padėjo įkurti konsultavimo centrą, kuriame atliko tyrimus jo metodų efektyvumui nustatyti. Savo teorijas ir atradimus jis perteikė savo knygose, ''Client-Centered Therapy'' (1951) ir ''Psychotherapy and Personality Change'' (1954). Dėstydamas psichologijos kursą Wisconsin-Madison universitete, jis parašė vieną garsiausių savo knygų ''On Becoming a Person'' (1961).