Robert Musil: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 5:
Kaip atsargos karininką Muzilį pašaukė į [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], jis buvo ne kartą apdovanotas. 1916-1917 m. leido laikraštį kareiviams „Soldaten Zeitung", paskui perkeltas į karo spaudos tarnybą Vienoje.
Po karo įsijungė į pogrindinę organizaciją „Katakomba", tačiau greit atsiribojo nuo marksistinių-leninistinių jos principų.
Nuo [[1918]] m. Muzilis buvo laisvas rašytojas, nuo [[1921]] m. - ir teatro kritikas.
Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje gyveno pakaitomis [[Berlynas|Belryne]] ir [[Viena|Vienoje]]. Būdamas 56-erių patyrė insultą, po jo iki galo taip ir neatsigavo.
Dar [[1933]] m. jo kūriniai buvo uždrausti Vokietijoje, o [[1938]] m., prijungus Austriją, jie tapo draudžiami ir Austrijoje. Tad [[1938]] m. Muzilis su žmona emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]], iš pradžių į [[Ciurichas|Ciurichą]], vėliau į [[Ženevos kantonas|Ženevos kantoną]]. Paskutiniais metais gyveno labai skurdžiai ir socialiai izoliuotas. Muzilis mirė nuo insulto [[1942 balandžio 15 d.]] [[Ženeva|Ženevoje]], jo pelenai išbarstyti miške prie Ženevos.
== Kūryba ir percepcija ==
| |||