17:15, 30 sausio 2011 versija taisyti Imbieras (aptarimas \| indėlis) 92 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		18:03, 30 sausio 2011 versija taisyti anuliuoti Imbieras (aptarimas \| indėlis) 92 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Robert Musil''' (''Robertas Muzilis'', [[1880]] m. [[lapkričio 6]] d. – [[1942]] m. [[balandžio 15]] d.) – [[Austrija\|austrų]] [[rašytojas]] bei [[teatro kritikas]], monumentalus, nors ir nebaigtas romanas „Žmogus be savybių" kad ir pavėluotai pelnė jam didžio XX a. vokiečių stilisto ir moralisto vardą. == Biografija == Gimė ir augo Austrijos-Vengrijos imperijoje [[Klagenfurtas\|Klagenfurte]], buvo vienturtis sūnus. Pagal tėvo - inžinieriaus ir aukštosios mokyklos dėstytojo - valią privalėjo tapti karininku, tad nuo dvylikos metų gyveno internate, mokėsi karininkų mokykloje, karo akademijoje Vienoje, tapo leitenantu. Tada baigė aukštuosius civilinės inžinerijos mokslus [[Brno]], 1902-1903 m. buvo asistentas [[Štutgartas\|Štutgarto]] aukštojoje technikos mokykloje, tačiau inžinerinis išsilavinimas neatitiko jo interesų. [[1903]] m. persikėlė į Berlyną; čia studijavo filosofiją ir psichologiją, domėjosi gamtos mokslais ir literatūra. [[1908]] m. Muzilis su pagyrimu apgynė mokslinį darbą apie fiziko ir filosofo [[Ernstas_Machas\|Ernsto Macho]] gamtamokslio pozityvizmo teoriją. Habilitacijos ir mokslininko bei dėstytojo karjeros atsisakė norėdamas atsidėti literatūrai. 1910 m. persikėlęs į Vieną pradėjo dirbti bibliotekininku Vienos aukštojoje technikos mokykloje. [[1911]] m. vedė Martą Markovaldi. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios bendradarbiavo ne viename leidinyje, išgarsėjo kaip puikus eseistas. [[1914]] m. ~~"Neue~~„Neue Rundschau", kurio redaktoriumi Muzilis tapo, išspausdino karo entuziazmu trykštantį jo esė ~~"Europietiškumas~~„Europietiškumas, karas, vokiškumas." (~~"Europäertum~~„Europäertum, Krieg, Deutschtum"). Kaip atsargos karininką Muzilį pašaukė į [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmąjį pasaulinį karą]], jis buvo ne kartą apdovanotas. 1916-1917 m. leido laikraštį kareiviams ~~"Soldaten~~„Soldaten Zeitung", paskui perkeltas į karo spaudos tarnybą Vienoje. Nuo [[1918]] m. Muzilis buvo laisvas rašytojas, nuo [[1921]] m. - ir teatro kritikas. Eilutė 12: == Kūryba ir percepcija == Praėjus septyneriems metams po mirties, Londono [[Times\|Times]] pavadino jį „žymiausiu šios amžiaus pusės vokiškai rašiusiu romanistu ir drauge nežinomiausiu šio amžiaus rašytoju“. Iš tiesų iki to laiko Muzilis tebuvo žinomas tik literatūra besidominčių žmonių ratui, laikiusiam jį genialiu, [[Džoisas\|Džoisui]] ir [[Prustas\|Prustui]] prilygstančiu prozininku. ~~Gyvas būdamas šlovės nesulaukė - skaitytojai jo kūrybą susidomėjo tik [[1952]] metais, išleidus jo raštų rinkinį.~~ Muzilio stilių kritika laiko itin asmenišku, be į akis krintančių išorinių efektų. Aprašomi ne įvykiai, o gestai ir būsenos. Skvarbus, pašaipus pasakotojo žvilgsnis, ironiški vertinimai atsispindi replikose, posakiuose, palyginimuose. Ypač taiklūs personažų išorės, veiksmų apibūdinimai ir sąmonės tėkmės įvaizdinimai. Intelektualumu, svarstymo jėga tekstai priartėja prie esė. ==== Auklėtinio Terleso sumaištys ==== Griežtas auklėjimas internate labai apkartino Muzilio gyvenimą. Šį patyrimą jis aprašė pirmame savo romane "[[Auklėtinio Terleso sumaištys]]", jame atskleidžiama nagrinėjama griežtos, totalitarinės mokyklos tvarkos įtaka bręstančiam mokiniui. Romanas „Auklėtinio Terleso sumaištys“ (1906) išgarsino jauno rašytojo vardą. Jau šis pirmasis kūrinys pasižymi psichologizmu, jame ryškūs vėliau išpopuliarėjusio ekspresionistinio stiliaus bruožai. Tai subtili paauglystės studija, paremta paties Roberto Muzilio išgyvenimais karo mokyklos internate, tačiau ši knyga – ne autobiografinis romanas. Karo mokyklos patirtis tėra medžiaga, kuria remdamasis rašytojas įžvalgiai ir tiksliai aprašo jaunuolio brendimą. Romane sukurtas ir pranašingas artėjančios diktatūros, pavienį žmogų prievartaujančios sistemos paveikslas. ==== Pjesės ==== [[1921]] m. išleista pjesė ~~"Svajokiliai~~„Svajokiliai" [[1923]] m. buvo apdovanota Kleisto premija, tačiau pastatyta tik [[1929]] m. Autorius labai piktinosi nevykusiu pastatymu, netgi dėjo pastangas užkirsti jam kelią. Didesnio pasisekimo sulaukė kita jo pjesė ~~"Vincentas~~„Vincentas ir reikšmingų vyrų draugė" ([[1924]] m.). ~~[[1929]] m. jam paskirta [[Gerhartas Hauptmanas\|Gerharto Hauptmanno ]] premija.~~ [[1929]] m. jam paskirta [[Gerhartas Hauptmanas\|Gerharto Hauptmanno ]] premija. ==== Žmogus be savybių ==== == Bibliografija == eilutė 31 ⟶ 38: == Nuorodos == * ~~Robert~~Auklėtinio ~~Musil.~~Terleso ~~Svajokliai.~~sumaištys, Vilnius: ~~Apostrofa~~Tyto alba, ~~2009~~1998. Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė * ~~Robert Musil. Žmogus be savybių~~Svajokliai. Vilnius: ~~UAB Vada~~Apostrofa, ~~2004,~~2009. Iš vokiečių kalbos vertė ~~Teodoras~~Rūta ~~Četrauskas.~~Jonynaitė * Žmogus be savybių. Vilnius: UAB Vada, 2004, Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. * [http://www.llvs.lt/?recensions=237 Romano "Žmogus be savybių recenzija Literatūros veikėjų sąjungos puslapyje]▼ * Pokalbius apie austrų rašytojus. Vilnius: Pradai, 1999) * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-12-22-astrida-petraityte-su-ozio-kanopom-bet-sparnuoti/55061 Pjesės "Svajokliai" recenzija] ▲* [http://www.llvs.lt/?recensions=237 Romano "Žmogus be savybių" recenzija Literatūros veikėjų sąjungos puslapyje] * [http://www.tekstai.lt/component/content/article/575-2010-m-nr-5-6-geguze-birzelis/6060-kuryba-yra-ju-busena-verteja-ruta-jonynaite-kalbina-diana-buciute-.html Interviu su vertėja Rūta Jonynaite mėnraštyje "Metai"] * [http://www.musilgesellschaft.at/ Tarptautinė Roberto Muzilio draugijos puslapis] {{de-icon}} * [http://www.rowohlt.de/autor/2531 Trumpa biografija ir bibliografija originalo kalba] {{de-icon}}

Robert Musil: Skirtumas tarp puslapio versijų