Robert Musil: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė ir augo Austrijos-Vengrijos imperijoje [[Klagenfurtas|Klagenfurte]], valstybės tarnautojų šeimoje. Pagal tėvo - inžinieriaus ir aukštosios mokyklos dėstytojo - valią privalėjo tapti karininku, tad nuo dvylikos metų gyveno internate, mokėsi karininkų mokykloje, karo akademijoje Vienoje, tapo leitenantu, tada baigė aukštuosius civilinės inžinerijos mokslus [[Brno]], 1902-1903 m. buvo asistentas [[Štutgartas|Štutgarto]] aukštojoje technikos mokykloje, tačiau inžinerinis išsilavinimas neatitiko jo interesų. [[1903]] m. persikėlė į Berlyną; čia studijavo filosofiją ir psichologiją, domėjosi gamtos mokslais ir literatūra. [[1908]] m. Muzilis su pagyrimu apgynė mokslinį darbą apie fiziko ir filosofo [[http://de.wikipedia.org/wiki/Ernst_MachErnstas_Machas|Ernsto Macho]] gamtamokslio pozityvizmo teoriją. Habilitacijos ir mokslininko bei dėstytojo karjeros atsisakė norėdamas atsidėti literatūrai. 1910 m. persikėlęs į Vieną pradėjo dirbti bibliotekininku Vienos aukštojoje technikos mokykloje. [[1911]] m. pasirodė pirmieji apsakymai. Tais pačiais metais vedė Martą Markovaldi. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios bendradarbiavo ne viename leidinyje, išgarsėjo kaip puikus eseistas. 1914 m. "Neue Rundschau", kurio redaktoriumi Muzilis tapo, išspausdino karo entuziazmu trykštantį esė "Europietiškumas, karas, vokiškumas." ("Europäertum, Krieg, Deutschtum").

Nuo [[1918]] m. Muzilis buvo laisvas rašytojas, nuo [[1921]] m. - ir teatro kritikas. [[1921]] m. išleista pjesė "Svajokiliai" [[1923]] m. buvo apdovanota Kleisto premija, tačiau pastatyta tik [[1929]] m. Autorius labai piktinosi nevykusiu pastatymu, netgi dėjo pastangas užkirsti jam kelią. Didesnio pasisekimo sulaukė kita jo pjesė "Vincentas ir reikšmingų vyrų draugė" ([[1924]] m.). [[1929]] m. jam paskirta [[http://de.wikipedia.org/wiki/Gerhart-Hauptmann-PreisGerhartas Hauptmanas|Gerharto Hauptmanno premija]] premija.