Prancūzijos Vakarų Indijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: en:French West Indies |
|||
Eilutė 5:
Oficialiai visos Karibų jūros salos nuo XVI a. pradžios buvo laikomos Ispanijos kolonija, vadinamosiomis [[Ispanijos Vakarų Indijos|Ispanijos Vakarų Indijomis]]. Tačiau ispanams užkariavus [[Actekai|Actekus]], [[Senovės Peru]], jų dėmesys persikėlė į žemynines teritorijas, todėl Karibų jūros regionas buvo iš dalies apleistas. Be to, daugybė salų nebuvo kolonizuotos dėl aršaus vietos gyventojų pasipriešinimo. Tai nuo XVII a. pradžios sudarė prielaidas regione įsitvirtinti naujoms kolonijinėms valstybėms, tarp jų ir Prancūzijai.
[[vaizdas:Political Evolution of Central America and the Caribbean 1700 and on.gif|thumb|300px|Prancūzų Antilai (melsva spalva)]]
1625 m. prancūzai įsitvirtino Tortugos saloje, o vėliau užėmė vakarinį [[Ispanjola|Ispanjolos]] salos trečdalį, paversdami jį [[Sent Domingas|Sent Domingo kolonija]], ir sparčiai plėtė savo valdas [[Mažosios Antilų salos|Mažosiose Antilų salose]]. Tam buvo įkurta speciali [[Amerikos salų kompanija]].
eilutė 11 ⟶ 10:
Klestėjimo laikotarpiu Prancūzija valdė šias teritorijas Karibuose, vadindama jas šventųjų vardais:
* [[Sent Domingas]], dabartinis [[Haitis]], kolonizuotas [[1625]] m.;
* [[Sent Kristofas]]
* [[Gvadelupė]],
* [[Martinika]],
* [[San Martenas (Marigo)|Sent Marteno]] šiaurinė dalis, nuo [[1648]] m. (sala pasidalinta su Nyderlandais). Prancūzai valdė 1648-1651, 1665-1672, 1679-1690, ir 1699-1702 m.;
* [[Šv. Bartolomėjaus sala|Sent Bartelemis]],
* [[Dominika]],
* [[Grenada]],
* [[Sent Lusija]],
* [[Sent Krua]], 1650-1651 ir 1665-1733 m.;
* [[Sent Vincentas]],
* [[Grenadinai]], [[1719]]-1763 ir 1779-1783 m.;
* [[Sint Eustatius]] 1689-1690, 1781-1784 ir 1795-1801 m.;
* [[Tobagas]] 1666-1667, 1781-1793 ir 1802-1803 m.
[[1763]] m. Prancūzija prarado didelę dalį savo valdų Mažuosiuose Antiluose (Dominiką, Grenadą, Sent Lusiją, Sent Vincentą, Grenadinus ir kt.), atiduodama jas [[Britų imperija]]i. Nors dėl kai kurių prarastųjų salų vėliau vyko nuožmios kovos su britais, Prancūzijos įtaka regione mažėjo, ir XIX a. pradžioje ji tevaldė keturias teritorijas: Sent Domingą, Gvadelupę, Martiniką ir Sent Marteną. 1804 m. nepriklausomybę paskelbė didžiausia prancūzų valda - Sent Domingas (tapo Haičiu). 1878 m. Prancūzija iš Švedijos atgavo Sent Bertelemį.
== Dabartis ==
Prancūzijos Vakarų Indijų nepalietė XX a. dekolonizacija, ir visos teritorijos yra likę kaip Prancūzijos kolonijos. Šiuo metu jas sudaro 4 administraciniai vienetai:
* [[Gvadelupė]] - [[Prancūzijos užjūrio departamentas]];
| |||