Išmušto stiklo metafora: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Išmušto stiklo metamorfozė' pervadintas į 'Išmušto stiklo metafora': Tegu bus bent tas pats lenkiškas pavadinimas gerai išverstas...
Vajezus (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
{{gcheck}}
[[Vaizdas:Chaplin_The_Kid.jpg|thumb|right|250px|[[Čarlis Čaplinas]] vaidina stiklių, o [[Džekas Koganas]] – berniuką, kuris stimuliuoja ūkio vystymąsi. Kadras iš filmo (''The Kid'', 1921).]]
'''Išmušto stiklo metamorfozėmetafora''' – įrodymasmetafora, kaipkuria bandoma įrodyti, kad kokia nors katastrofa gali paskatinti ūkio vystymąsi. Metaforą [[1850]] metais sukūrė garsus ekonomistas [[Frederikas Bastiatas|Frederiko Bastiato]].
 
=Situacija, iliustruojanti tariamą naudą ekonomikai=
Tai garsaus ekonomisto [[Frederikas Bastiatas|Frederiko Bastiato]] pavyzdys, kuris pagal [[Henriką Hazlitas|Henriką Hazlitą]] yra didžiausia klaida populiariame ekonomikos mąstyme, kad kokia nors katastrofa gali pastūmėti ūkio augimą.
Įsivaizduokime kokį chuliganą, kuriskad chuliganas išmuša kepyklos stikląlangą ir pabėga. Kepėjas išeina įvertintiįvertina nuostolį. Taip pat susirenka daug žmonių. Kepėjas garsiai pasako, kad stiklas kainuos 300 litų, bet kažkas pastebi, kad nėra taip blogai, nes tuos pinigus uždirbs stiklius. Uždirbtus pinigus stiklius išleis pas kąkur nors kitą ir t. t.,kitus ir taip pagyvės ūkistoliau. GaliTokiu būtibūdu taip,padidės kadpinigų žmonėscirkuliacija nuspręs,ir kadpagyvės vaikas nepadarė nieko blogo, nes kas būtų, jei vaikas nebūtų išmušęs stiklo?ūkis.
 
Taip galvodami nematome kitos medalio pusės. Kepėjas prieš šį atvejį turėjo 300 litų ir stiklą. Dabar turės tik stiklą. Be to, kepėjas tuos 300 litų būtų išleidęs naujam paltui pas siuvėją. Matome, kad neatsirado naujo darbo, nes padidėjusios stikliaus uždarbispajamos atitinkamai yrasumažino siuvėjo bedarbystėpajamas.
Įsivaizduokime kokį chuliganą, kuris išmuša kepyklos stiklą ir pabėga. Kepėjas išeina įvertinti nuostolį. Taip pat susirenka daug žmonių. Kepėjas garsiai pasako, kad stiklas kainuos 300 litų, bet kažkas pastebi, kad nėra taip blogai, nes tuos pinigus uždirbs stiklius. Uždirbtus pinigus stiklius išleis pas ką nors kitą ir t. t., ir taip pagyvės ūkis. Gali būti taip, kad žmonės nuspręs, kad vaikas nepadarė nieko blogo, nes kas būtų, jei vaikas nebūtų išmušęs stiklo?
 
Dažnai galime pastebėti išmušto stiklo klaidą praktikoje, tvirtina Henrikas Hazlitas. SakykimePavyzdžiui, žinioseper žinias girdime, kad sugriovimaistichinės nelaimės pagyvina statybas, kas greitai peraugs įpavirsta ūkio augimąaugimu regione. Iš tikrųjų vienas ūkio sektorius auga kitam mažėjant.
Taip galvodami nematome kitos medalio pusės. Kepėjas prieš šį atvejį turėjo 300 litų ir stiklą. Dabar turės tik stiklą. Be to, kepėjas tuos 300 litų būtų išleidęs naujam paltui pas siuvėją. Matome, kad neatsirado naujo darbo, nes stikliaus uždarbis yra siuvėjo bedarbystė.
 
Šis ir kiti pavyzdžiai rodo, kad negalvojame globaliai, o matome tik artimiausius ūkio dalyvius, neįvertinameneįvertindami kitų ūkio dalyvių situacijos.
Dažnai galime pastebėti išmušto stiklo klaidą praktikoje, tvirtina Henrikas Hazlitas. Sakykime, žiniose girdime, kad sugriovimai pagyvina statybas, kas greitai peraugs į ūkio augimą regione. Iš tikrųjų vienas ūkio sektorius auga kitam mažėjant.
 
Šis ir kiti pavyzdžiai rodo, kad negalvojame globaliai, matome tik artimiausius ūkio dalyvius, neįvertiname kitų ūkio dalyvių situacijos.
 
[[Kategorija:Ekonomikos teorija]]